Kaip auklėti – diržu ar saldainiu?
Bausmės
ir vaikų gyrimas – „amžinos“ temos, jos kelia daug diskusijų bei ginčų.
Nieko keista, juk kiek pasaulyje šeimų, tiek skirtingų auklėjimo
tradicijų.
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Lina Kalinauskienė
1 istorija. Tamsus kambarys ir mamos glėbys,
arba apie Iloną ir 3 m. Emiliją
Mama Ilona nemano, kad jos vienturtė yra „sunkus“ vaikas, tačiau
kartais su ja susitarti nelengva. Pykčio proveržių pasitaiko
parduotuvėje, bet turbūt dažniausi jie vakarais. Visi žinome, kad prieš
miegą būtina išsivalyti dantukus, apsirengti pižamą ir tada – į lovytę.
Tačiau Emilija per trejus metus prie tokio režimo dar nepriprato. Kai
reikia eiti miegoti, prasideda „ožių“ festivalis. Iš pradžių būna „ne,
ne ne“, tada Emilija puola ant grindų, o galiausiai pradeda isteriškai
spiegti. Iš pradžių Ilona stengėsi nekreipti dėmesio, bet vyrui nepatiko
„tokia demokratija“ (tai jo žodžiai). Griežtai vaikystėje auklėtas
vyras buvo pasiryžęs ir diržą iš spintos traukti, vos ne vos Ilona
atkalbėjo. Arūnas sako, kad jei dabar duktė neklauso, kas bus, kai sueis
septyneri ar penkiolika… Jis mano, kad diržas – nebloga auklėjimo
priemonė. Dar jis nori kuo greičiau leisti dukrytę į darželį (iki šiol
ją dienomis prižiūri auklė arba močiutė), esą ten išmoks tvarkos ir
disciplinos. Ilona jam nepritaria, bet dėl šventos ramybės
besiožiuojančią dukterį ėmė bausti savaip – rėkiančią uždaro į kitą
kambarį. Aišku, mergaitė rėkia ir toliau, tad po kurio laiko (na, gal po
3-5 min.) Ilona paima visą sukaitusią nuo ašarų, raudonais žandais,
priglaudžia ir laiko, kol nusiramina. O tik tada abi eina į vonią valyti
dantų…
Ar nieko keista, kad trejų metų vaikas protestuoja, regis,
prieš tokius įprastus dalykus, kurie kartojasi kas vakarą: eiti miego,
valytis dantukų ir pan.?
Didžiausi protestuotojai būna vaikai nuo maždaug pusantrų iki dvejų
su puse metų. Vėliau protestų mažėja, nes tėvų draudimai pamažu
„pasiekia“ vaiką, tai yra tampa jo savais vidiniais draudimais
(psichologai tai vadina „internalizacija“). Kodėl Emilija protestuoja
prieš kasdienį ėjimą miegoti, pasakyti sunku, nes gali būti kelios
priežastys. Tai:
– išsiskyrimo nerimas (reikia eiti miegoti – vadinasi, reikės būti vienai);
– pervargimas prieš miegą. Tada vaikai linkę priešintis bet kokiam
paliepimui. Jeigu Emilijos mama pabandytų guldyti mergaitę
neapsivilkusią pižamos ir neišsivaliusią dantukų, ar tada ji
protestuotų?;– vaiko protestas yra jo bandymas nubrėžti savo ribas. „Tegul nors
kartais būna taip, kaip pasakiau aš“ arba „Aš esu svarbi ir kovosiu už
tai, kad tėvai retkarčiais manęs klausytų“;– ėjimas miegoti susijęs su nemaloniomis emocijomis, tereikia
pasitelkti fantaziją padaryti jį malonesnį. Pavyzdžiui, leisti
mergaitei pačiai išsirinkti dantų šepetuką ir pastą, pižamą, o prieš
pat gulantis į lovą tegul jos dar laukia pačios pasirinkta pasaka.
Ar efektyvi bausmė uždaryti rėkiantį vaiką į kitą kambarį?
Uždaryti rėkiantį vaiką į kitą kambarį geriau, nei mušti. Jeigu
Emilijos mamai ar tėčiui sunku suvaldyti pyktį ir jie vos susilaiko
netvoję diržu, tuomet tikrai geriau uždaryti mergaitę, kol vaiko ir tėvų
pyktis praeis. Tačiau jei pagalvotume, kokią žinią iš šitos situacijos
gali gauti mažas vaikas, tai ji būtų panaši į šią: „Kai aš labai
stipriai pykstu, mane palieka.“ Manau, kad iki maždaug penkerių metų
toks baudimo būdas yra netinkamas arba tinkamas tik kai tėvams patiems
sunku susivaldyti. Izoliuojant dar galima bausti tada, kai mažas vaikas
akivaizdžiai trukdo ar skriaudžia kitus panašaus amžiaus vaikus grupėje.
Efektyviausia būtų nebausti Emilijos už protestą, o ramiai palaukti,
kol pyktis praeis. Esant tokiai padėčiai siūlyčiau priglausti ir laikyti
Emiliją nuo to momento, kai ji pradeda protestuoti. Arba bent jau būti
šalia, kol pyksta.
Ką manote apie tėčio ryžtą auklėti neklusnią dukterį diržu?
Diržas yra netinkamas auklėjimo būdas, tai įrodyta daugeliu mokslinių
studijų. Tėtis, kirtęs diržu ir „nuleidęs“ garą, be abejo, pasijus
geriau, o vaikas, patyręs fizinį skausmą, tuoj pat eis vykdyti ką
liepiamas. Tačiau mušimas sukelia vaikui labai daug agresijos, kuri
niekur nedingsta (galbūt po pusvalandžio įspirs broliui ar kitą dieną
pradės atsikalbinėti darželio auklėtojai). Be to, yra daug mokslinių
tyrimų, įrodančių, kad fizinė prievarta vaikystėje yra viena psichinių
ligų priežasčių.
Ar tiesa, kad paklusnumo ir drausmės mergaitė išmoktų pradėjusi lankyti vaikų darželį?
Darželį lankantis vaikas išmoksta, kaip elgtis vaikų
grupėje. Kai kuriems vaikams darželio lankymas gali padėti būti šiek
tiek drausmingesniems. Kodėl? Nes mažylis gali panorėti elgtis taip,
kaip elgiasi dauguma vaikų grupėje, pvz., be protestų su visais
apsirengti pižamą prieš pietų miegą. Tačiau ar tai padės Emilijai, sunku
pasakyti. Jeigu ji pati norės eiti į darželį, jos santykiai su
auklėtoja ir vaikais bus geri, tai turės gerą poveikį. Jeigu darželyje
nesiseks, elgesio sunkumų šeimoje gali būti dar daugiau.
2 istorija. Pliusai ir minusai,
arba apie Birutę, Kristupą Pijų (8 m.), Bernardą (5 m.) ir Marijoną (4 m.)
Kiekvienas berniukas šeimoje turi savo „elgesio“ lentelę. Tai yra
vaikai renka pliusus už gerus darbus. Štai gerų darbų sąrašas:
Ramiai atsikelti ir apsirengti. Be klyksmo ir rėksmo
Pasikloti lovą
Nusinešti indus nuo stalo
Prieš miegą valytis dantis, praustis kojas, veidą
Susitvarkyti žaislus
Parėjus iš lauko pasidėti į vietą batus
Gražiai elgtis mašinoje (iš namų kaime iki vaikų darželio ir mokyklos važiuojama automobiliu apie valandą)
Pagalba namų ūkyje (skusti bulves, pjauti žolę ir pan.)
Laimėjimai ir geras elgesys mokykloje (taikomi tik didžiajam, nes jis vienintelis mokyklinukas)
Laikytis tokios sistemos Birutę įkvėpė sena knyga apie vaikų
auklėjimą „Nebijokime drausminti vaikų“. Kai vaikai už konkretų darbą
ilgai gauna tik pliusus, tarkim, visi be išimčių valosi dantukus vakare,
mama išbraukia šį punktą ir sugalvoja naują. Taip šeima gyvena jau
antrus metus. Iš pradžių mama rašydavo tik pliusus, be minusų, bet tai
nepasiteisino. Birutė sugalvojo, kad už netinkamą elgesį reikalingi
minusai. Koks tas netinkamas elgesys?
* Nedarymas, kaip buvo susitarta arba ko paprašyta
* Atsikalbinėjimas
* Nemandagūs žodžiai
* Erzinimasis
* Mušimasis
Jei vaikai mušasi, erzinasi, tada į elgesio lentelę rašomos
„varnelės“, kurios „suėda“ pliusus. Jei per dieną surinko 10 pliusų ir 5
„varnas“, lieka 5 pliusai. Kai vaikas užsiožiuoja, mama pasako
skaičiuojanti iki trijų, o tada jau rašys „varną“. Ir tai suveikia!
Be to, pliusai – tai šeimos „valiuta“. Už juos perkami DVD filmukai,
važiuojama į svečius ar kelionę. Dalį pliusų galima iškeisti į pinigus
ir kažką nusipirkti. Pavyzdžiui, dičkis Kristupas surinko 200 pliusų ir
nusipirko lego konstruktorių. Arba parduotuvėje 5 pliusai iškeičiami į 5
litus, už kuriuos kiekvienas renkasi tai, ko nori. Birutė:
„Džiaugiuosi, kad man nereikia stovėti prekybos centre ir šaukti: „ Tas
galima, o to ne.“ Taip, kartais vaikai sako nebenorį pliusų ir minusų.
Sakau: „Gerai, nerinkite“, bet po kiek laiko patys grįžta prie minties
vėl juos rinkti. Manau, jiems patinka, todėl, kad žino, ko aš iš jų
noriu kiekvieną dieną. Nežinau, ar tai būtų efektyvu mergaitėms, bet
berniukams tai tikrai tinka. Mūsų šeimoje tai taisyklės, kurių
besilaikant visiems patogu gyventi.“
Kaip vertinate šeimos gyvenimą su „pliusais ir minusais“? Kokios šio būdo stipriosios ir silpnosios savybės?
Vertinu puikiai. Tokia sistema išmoko vaiką gerai elgtis,
kontroliuoti save ir ugdo supratimą, kad elgesys turi padarinius.
Silpnosiomis savybėmis pavadinčiau tai, kad neįmanoma įvertinti vaiko
elgesio tada, kai jo nemato tėvai. Silpnoji savybė galbūt yra ir ta, kad
svarbiausias motyvas daryti gerus darbus – materialus atlygis (nors
tai gyvenimo tikrovė, jos nereikia neigti), nepaskatinami vaiko
altruistiniai motyvai. Tačiau tokia sistema nesunaikina vaiko noro kažką
gero padaryti tik dėl to, kad, tarkim, tuo džiaugsis mama (altruistinis
motyvas gerai elgtis). Manau, kad vaiko altruizmą ugdyti galima greta
čia minimos pliusų ir minusų elgesio sistemos.
Mama sako, kad berniukams pliusai ir minusai veikia puikiai, o kaip būtų mergaitėms?
Manau, kad tai tinkama visiems vaikams, vyresniems negu ketveri
metai. Svarbi sąlyga – vaikas turi mokėti skaičiuoti. Galbūt šiek tiek
neįprasta, kad ši šeima taip ilgai naudoja elgesio lenteles – net
antrus metus. Užtenka kelių mėnesių, kad vaikas pradėtų tinkamai elgtis
ir be lentelės. Greičiausiai aprašytu atveju Birutės šeimoje tai tapo
tam tikru ilgu žaidimu, o vaikams žaisti patinka. Jeigu vaikai ir tėvai
patenkinti – vadinasi, viskas gerai.
Ką manote, kai parduotuvėje vaikui leidžiama išsirinkti kažką už numatytą sumą pinigų?
