Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė pritrenkiančius duomenis – pasirodo, net 70 proc. šiandien iš trečiųjų šalių įvežamų maisto papildų yra netinkamai paženklinti. Anot tarnybos, Europos Sąjungos standartų neatitinkantis ženklinimas reiškia, kad tokie papildai gali būti žalingos žmogaus sveikatai klastotės.
Negana to, ES šalyse pagaminti maisto papildai Lietuvoje apskritai netikrinami. VMVT tikina, kad jie yra saugūs. Tačiau už jų saugumą atsako ne mūsų kontroliuojančiosios tarnybos, o patys gamintojai. Todėl šimtaprocentės garantijos nėra. Bet, pasak Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus prof. Aleksandro Laucevičiaus, net ir standartus atitinkantys maisto papildai gali pridaryti žalos žmonėms.
“Maisto papildų vartojimas Lietuvoje yra įgavęs nevaldomos ir nereguliuojamos epidemijos mastą. Pacientai per stipriai paveikti papildų reklamos, jų perka dažniausiai nepasitarę su savo gydytojais. Neretai tai jiems nebūtini, nemažai kainuojantys produktai, kurie tam tikros ligos atveju visai netinkami, nereikalingi ir net gali sukelti nepageidaujamų poveikių”, – teigė profesorius.
Panacėja nuo visų negalavimų
“Padeda papildyti trūkstamą kalio kiekį organizme, palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją”. “Padeda, kai organizmą žalingai veikia alkoholis, taip pat kai vargina pagirios”. “Palaiko regėjimo funkciją ir akių kraujotaką, padeda, kai pavargsta akys”. “Palaiko medžiagų apykaitą, padeda, kai padidėja svoris ir cholesterolio kiekis kraujyje”. “Palaiko centrinę ir periferinę kraujotaką, atmintį, dėmesį, padeda, kai vargina galvos svaigimas”. “Palaiko testosterono kiekį vyro organizme ir lytinę bei prostatos funkciją”. ,”padeda virškinimui”. Ir t.t.
Tai tiktai keletas iš daugelių neva gerąsias maisto papildų savybes reklamuojančių teiginių, kuriuos nesunkiai rasi jų reklamose.
Kai kuriuos importuotojus Konkurencijos taryba yra baudusi už tai, kad šie maisto papildus reklamavo kaip galinčius atstoti vaistus. Pavyzdžiui, nuo vėžio. O tai griežtai draudžia Lietuvos įstatymai.
“Maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Todėl Reklamos įstatymas draudžia reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes”, – “Respublikai” teigė VMVT vyriausioji specialistė Violeta Špokaitė.
Tačiau maisto papildų gamintojai lengvai apeina Reklamos įstatymą, žodį “gydo” pakeisdami bendresniu žodžiu “padeda”. Daugeliui žmonių minėti žodžiai skamba kaip sinonimai, retai skiriama tikroji jų reikšmė.
Todėl nėra ko stebėtis, kad gerai reklamuojami maisto papildai užkariavo Lietuvos gyventojų širdis ir pinigines. Tą patvirtina ir statistika. Respublikinio mitybos centro duomenimis, 1995 m. maisto papildų vartojo tik 7 proc. gyventojų, o dabar šis skaičius siekia 60 proc. Tiesa, kasdien maisto papildų vartojančių gyventojų yra apie 18 proc.
Negali atstoti vaistų
Prof. A.Laucevičiaus teigimu, blogiausia tai, kad papildais pakeičiami įrodyti, ištirti medikamentai, kurie pacientams yra būtini ir skirti gydytojo. Papildų reklamos poveikis yra toks stiprus, kad perkantieji, nepaisydami jų kainos, profesoriaus teigimu, atsisako išrašytų kompensuojamųjų vaistų, be kurių gali išsivystyti ligos recidyvai.
“Neretai tenka girdėti reklaminius teiginius, kad papildai atstoja kraujospūdį mažinančius, širdies veiklą gerinančius, nuo miokardo infarkto apsaugančius medikamentus ir t.t. Įtikėję tuo pacientai nutraukia tarptautiniais klinikiniais tyrimais pagrįstą gydymą ir po kurio laiko kreipiasi atsiradus hipertenzinėms krizėms, pakartotiniams ūminiams koronariniams įvykiams ir kitoms būklėms. Pasitaiko atvejų, kai kreipiasi ir dėl šalutinio papildų poveikio. Papildų sudėtyje esančios įvairiausios medžiagos gali sąveikauti ir tarpusavyje, ir su kitais vartojamais preparatais. Galimos neprognozuojamos ir nepageidautinos reakcijos”, – tvirtino A.Laucevičius.
Anot jo, šiandien visuomenė susidariusi nuomonę, kad visas ligas gydo ir išgydo tik papildai, o tikrieji vaistai – tai farmacijos kompanijų peršamos kenksmingos ir ne tokios veiksmingos cheminės medžiagos. “Jokiu būdu negalima teigti, kad jokie papildai nereikalingi. Kartu su gydytojo paskirtais medikamentais, bet ne vietoj jų, papildai gali būti vartojami kaip pagalbinė priemonė. Kiekvienu konkrečiu atveju sergančiam žmogui parinkti reikalingą ir saugų papildą turi padėti gydytojas”, – teigė A.Laucevičius.
Apsaugos priemonės
Bet taip profesorius atsiliepė tik apie tuos maisto papildus, kurie atitinka reikalavimus. O kaipgi apsisaugoti nuo tų papildų, kurie yra klastotės ir gali būti dar labiau žalingi žmonių sveikatai?
“Reikia vengti maisto papildų įsigijimo abejotinais ir nepatvirtintais būdais, pavyzdžiui, internetu, turgavietėse, nes jų kilmė gali būti neaiški, o kokybė – abejotina. Maisto papildus reikia pirkti tik iš legalių prekybos vietų (parduotuvių, vaistinių, specializuotų maisto papildų skyrių). Jei maisto papildus pardavinėja platintojai, vartotojai turi paprašyti parodyti dokumentą, kuriuo gamintojas ar pardavėjas įgaliojo platintoją pardavinėti produkciją, taip pat paprašyti parodyti teritorinės VMVT išduotą maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Nereikėtų pirkti produktų iš platintojų, negalinčių dokumentais įrodyti, kad maisto papildai parduodami legaliai”, – “Respublikai” teigė VMVT atstovė V.Špokaitė.
Parengta pagal dienraštį „Respublika”
