Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg.
Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Dėl šios priežastis ir yra paplitęs nelabai malonus neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.
Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc. visų šios ligos atvejų. Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma.
Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę. Nepaisant to, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis 180/90, 180/70, tačiau jie jaučiasi visiškai sveiki ir jiems įteigti, kad reikia gydyti kraujospūdį, be galo sudėtinga.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Arterinė hipertenzija pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi vis sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis. Dėl kraujagyslių pakenkimo, vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausiai nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, tokie kaip inkstai, akys ar smegenys.
Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija – padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką – vieniems greičiau, kitiems lėčiau – kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė. Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą.
Dažniausiai arterine hipertenzija serga vyresnio amžiaus, turintys viršsvorį, riebiai ir sūriai valgantys, rūkantys asmenys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos.
Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai:
- vyresnis amžius (moterims virš 65m., vyrams virš 55m.);
- ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis);
- rūkymas;
- gausus druskos vartojimas;
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija);
- nutukimas;
- fizinio aktyvumo stoka;
- II tipo cukrinis diabetas;
- alkoholio vartojimas.
Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia – genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12–14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai – vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.
Ligos simptomai ir požymiai
Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies.
Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose – smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.
Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių bėgyje. Matuojant spaudimą, žmogus neturi būti po fizinio krūvio (pvz., lipęs laiptais), susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.
Ligos gydymas
Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius.
Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.
Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama:
- Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal
- Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą
- Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų
- Didinti fizinį aktyvumą
- Neleisti svoriui vėl padidėti
Didinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.
Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi.
Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (6 g).
Patariama:
- Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos
- Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos (pvz., daržoves ir vaisius)
- Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais
- Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus
Kalio kiekio didinimas maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto – vaisių ir daržovių – valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse.
Alkoholis. Jei vartojate alkoholį, per dieną išgerkite ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus (standartinis vienetas – 10 g gryno alkoholio). Vienas vienetas atitinka stiklinę alaus arba nedidelę taurę vyno. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis. Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja.
Rūkymas. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą. Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.
Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei.
Rekomenduojama:
- daugiau sportuoti, nes fizinė veikla (pvz., mankšta, fizinis darbas, bėgiojimas) yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas. Mankšta, fizinis darbas sustiprina organizmą, nervų sistemą, pagerina nuotaiką;
- ne mažiau svarbu sveikai maitintis: vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai;
- darbo ir mokymosi aplinkoje stengtis vengti konfliktų su aplinkiniais, o jei jų iškyla, kuo greičiau išspręsti, kad tai nebekeltų neigiamų emocijų;
- tinkamai išsimiegoti, dažniau būti gryname ore;
- planuoti savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis, kad pavėluosite;
- susirasti mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad tai padėtų užmiršti visus nemalonumus;
- stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes – atlaidumą, kantrybę, pagarbą.
Medikamentinis gydymas spaudimą mažinančiais vaistais:
AKF inhibitoriai (slopinantys aktyvias medžiagas, sutraukiančias kraujagysles, pvz.: zofenoprilis (Zofistar));
Kalcio kanalų blokatoriai (plečiantys kraujagysles, pvz.: lercanidipinas (Lercapin));
Beta blokatoriai (retinantys širdies susitraukimus, pvz: nebivololis);
Diuretikai (šlapimą varantys),
Sartanai (olmesartanas ir kt.)
Gydymo tikslas – ilgam sumažinti arterinį kraujospūdį. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą.
Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų – reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja. Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad, paskyrus vaistų, jų vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta yra būtina, nepaisant savijautos. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne apskritai nustoti gydyti. Atkreipti dėmesį bei prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir vaistus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Ypač kraujospūdžio gydymu rūpintis būtina greta sergant ir kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.
Ligos prevencija
Norint išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, daugiau judėti.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Arterinė hipertenzija
Ligos apibūdinimas
Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg.
Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Dėl šios priežastis ir yra paplitęs nelabai malonus neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.
Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė.
Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc. visų šios ligos atvejų.
Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma.
Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę.
Nepaisant to, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis 180/90, 180/70, tačiau jie jaučiasi visiškai sveiki ir jiems įteigti, kad reikia gydyti kraujospūdį, be galo sudėtinga.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Arterinė hipertenzija pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi vis sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis. Dėl kraujagyslių pakenkimo, vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausiai nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, tokie kaip inkstai, akys ar smegenys.
Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija – padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką – vieniems greičiau, kitiems lėčiau – kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė.
Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą .
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai arterine hipertenzija serga vyresnio amžiaus, turintys viršsvorį, riebiai ir sūriai valgantys, rūkantys asmenys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Skiriamos dvi arterinių hipertenzijų rūšys:
- pirminė (sudaro 95% visų), kai aiški priežastis nežinoma, o padidėjęs kraujo spaudimas yra pagrindinis simptomas;
- antrinė, kai arterinio kraujospūdžio padidėjimas yra kitos ligos pasekmė (dažniausiai inkstų, vidinių liaukų sistemos).
Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos.
Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai:
- vyresnis amžius (moterims virš 65m., vyrams virš 55m.);
- ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis);
- rūkymas;
- gausus druskos vartojimas;
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija);
- nutukimas;
- fizinio aktyvumo stoka;
- II tipo cukrinis diabetas;
- alkoholio vartojimas.
Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia – genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija.
Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12–14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai – vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.
Ligos simptomai ir požymiai
Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą.Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies.
Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose – smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.
Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių bėgyje. Matuojant spaudimą, žmogus neturi būti po fizinio krūvio (pvz., lipęs laiptais), susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.
Ligos gydymas
Nemedikamentinis gydymas:
- kūno masės normalizavimas;
- druskos, riebalų, saldumynų ribojimas;
- fizinio aktyvumo didinimas;
- psichologinės įtampos mažinimas;
- gyvenimo būdo keitimas (svarbu mesti rūkyti, saikingai vartoti alkoholį, nedirbti naktimis).
Kaip kovoti su hipertenzija?
Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius.
Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.
Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama:
· Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal
· Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą
· Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų
· Didinti fizinį aktyvumą
· Neleisti svoriui vėl padidėti
Didinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.
Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi.
Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (6 g).
Patariama:
· Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos
· Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos (pvz., daržoves ir vaisius)
· Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais
· Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus
Kalio kiekio didinimas maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto – vaisių ir daržovių – valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse.
Alkoholis. Jei vartojate alkoholį, per dieną išgerkite ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus (standartinis vienetas – 10 g gryno alkoholio). Vienas vienetas atitinka stiklinę alaus arba nedidelę taurę vyno. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis. Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja.
Rūkymas. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.
Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei. Rekomenduojama:
· daugiau sportuoti, nes fizinė veikla (pvz., mankšta, fizinis darbas, bėgiojimas) yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas. Mankšta, fizinis darbas sustiprina organizmą, nervų sistemą, pagerina nuotaiką;
· ne mažiau svarbu sveikai maitintis: vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai;
· darbo ir mokymosi aplinkoje stengtis vengti konfliktų su aplinkiniais, o jei jų iškyla, kuo greičiau išspręsti, kad tai nebekeltų neigiamų emocijų;
· tinkamai išsimiegoti, dažniau būti gryname ore;
· planuoti savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis, kad pavėluosite;
· susirasti mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad tai padėtų užmiršti visus nemalonumus;
· stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes – atlaidumą, kantrybę, pagarbą.
Medikamentinis gydymas spaudimą mažinančiais vaistais:
- AKF inhibitoriai (slopinantys aktyvias medžiagas, sutraukiančias kraujagysles, pvz.: zofenoprilis (Zofistar));
- kalcio kanalų blokatoriai (plečiantys kraujagysles, pvz.: lercanidipinas (Lercapin));
- beta blokatoriai (retinantys širdies susitraukimus, pvz: nebivololis);
- diuretikai (šlapimą varantys),
- sartanai (olmesartanas ir kt.)
Gydymo tikslas – ilgam sumažinti arterinį kraujospūdį. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą.
Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų – reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti.
Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja.
Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad, paskyrus vaistų, jų vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta yra būtina, nepaisant savijautos. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne apskritai nustoti gydyti.
Atkreipti dėmesį bei prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir vaistus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą.
Ypač kraujospūdžio gydymu rūpintis būtina greta sergant ir kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.
Ligos prevencija
Norint išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, daugiau judėti.