Ligos apibūdinimas
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Ligos apibūdinimas
Juosmens srities skausmas
K. Simanauskas
Juosmens skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, įvairių etninių grupių žmones. Šis
skausmas labai sumažina gyvenimo kokybę ir darbingumą, yra viena iš dažniausių invalidumo priežasčių ir viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Įvairių tyrimų duomenimis, bent kartą juos patiria 60–90 proc. žmonių. Dažniau serga aukštesni asmenys, taip pat dirbantys sėdimą darbą, vairuojantys arba, priešingai, sunkiai fiziškai dirbantys, atliekantys stereotipinius kilnojimo, lankstymosi judesius, moterims skausmus didina antsvoris, nėštumas.
Manoma, kad skausmą sukėlęs jungiamojo, raumeninio ar nervinio audinio pažeidimas turi sugyti savaime per 6–12 savaičių, todėl ūminiu juosmens skausmu vadinamas skausmas, trunkantis trumpiau nei 3 mėnesius. Maždaug 10 proc. susirgusiųjų skausmas nepraeina ir, užsitęsęs daugiau nei 3 mėn., tampa lėtinis.
Nugaros skausmus galima suskirstyti į 5 kategorijas:
1. nekomplikuotas nugaros skausmas (neiradijuojantis, nėra struktūros pažeidimų),
2. nekomplikuota išialgija (iradijuojantis nugaros skausmas, kuris neplinta žemiau kelių),
3. sunkus neurologinių funkcijų sutrikimas (motorikos ar dubens organų funkcijos sutrikimas),
4. rimtas mechaninis pažeidimas (stuburo lūžis ar nestabilumas),
5. susijęs su infekcija ar naviku.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Priežastys
Nugaros skausmą sukelia įvairios priežastys. Dažniausiai nustatoma biomechaninė skausmo prigimtis (sąnarių, raiščių, raumenų pažeidimas, tarpslankstelinių diskų pasislinkimas ir t. t.). Tačiau nugaros skausmas gali būti ir neorganinės kilmės, pvz., susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, atsiradusiais sergant cukriniu diabetu, skydliaukės, inkstų ar kepenų ligomis, psichosomatinis – dėl nerimo sukeltos raumenų įtampos.
Ligos simptomai ir požymiai
Klinika
Ūmus juosmens-kryžmens patempimas. Nugaros skausmui būdinga staigi pradžia, dažnai susijusi su pasisukimu, pasilenkimu, daiktų kėlimu ar neįprasta fizine veikla. Paprastai šis skausmas gerai lokalizuotas juosmens-kryžmens srityje.
Sakroileitas.
Skausmas gali būti jaučiamas nugaroje ir sėdmenyse ir gali plisti į užpakalinį šlaunies paviršių, tačiau skausmui nebūdinga eiga pagal nervų šaknelių zonas. Degeneracinis juosmens-kryžmens artritas. Apatinės nugaros skausmas prasideda laipsniškai, paprastai nesiejamas su fizine veikla ir daugiausia susijęs su rytiniu sąnarių sutingimu, kuris susilpnėja
praėjus valandai po atsikėlimo. Nedažnas skausmo plitimas į kelius, blauzdas ir kojų apačią.
Disko išvaržos sindromas.
Skausmas dažniausiai staigiai prasideda ir dažnai plinta į sėdmenis, kojos užpakaliniu paviršiuje ir kartais į pėdas. Skausmas būna stiprus, aštraus, pjaunančio pobūdžio, gali būti su parastezijomis ir raumenų silpnumu. Jeigu dirginama nervų šaknelė, diagnozę padeda nustatyti neurologiniai simptomai (jautrumo praradimas, motorinis silpnumas ir hiporefleksija).
Osteoartritas.
Nugaros skausmai būna simetriški. Čiuopiant būdingas skausmingumas juosmenskryžmens
srityje ties L4, L5 ar S1. Ligoniai nurodo, kad apatinės nugaros dalies skausmai sumažėja gulint ant grindų ar kieto čiužinio.
Būdingas apatinės nugaros dalies skausmas bei pilvo skausmas, kuris neplinta į kojas, o anamnezėje yra dirglios žarnos sindromo simptomų. Diskomforto jausmas nugaroje dėl dirglios žarnos sindromo gali palengvėti po defekacijos.
Inkstų kolika.
Retais atvejais ūmus skausmas, pasireiškiantis nepakeliamu nugaros, o ne šono ar
kirkšnies skausmu. Tokiems ligoniams būdingas laipsniškas skausmo perėjimas iš nugaros į šoną ir išplitimas į kirkšnį. Esant inkstų kolikai, Lasegue’o simptomas neigiamas, o atlikus bendrąjį šlapimo tyrimą randama hematurija.
Ginekologinės ligos.
Nugaros skausmai, kurie sustiprėja per menstruacijas ar iškart po jų, būna makšties išskyrų – rodo ginekologines priežastis.
Serga daugiau vyresnio amžiaus vyrai. Vargina nuolatinis apatinės nugaros dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai ir seksualinio aktyvumo pokyčiai.
Būdingas difuzinis, spaudimą primenantis skausmas, kurio stiprumas priklauso nuo psichinės būklės. Kartu būna rytinis mieguistumas, nuovargis, vidurių užkietėjimas, anoreksija, prislopintos emocijos.
Cauda equina sindromas.
Centrinis nugaros skausmas, susijęs su kojų aumenų silpnumu, impotencija, dažnu šlapinimusi, šlapimo susilaikymu (kartais ir nelaikymu dėl perpildytos šlapimo pūslės), šlapimo ir išmatų nelaikymu, „balno“ anestezija ir sfinkterių tonuso praradimu. Tai yra reta, bet skubios chirurginės pagalbos reikalaujanti liga.
Ligos diagnostika
Ištyrimas
Renkant anamnezę, svarbu išsiaiškinti ligoniui kylančias problemas, jo lūkesčius ir ankstesnio gydymo veiksmingumą. Vertinant skausmą, būtina paklausti: kur skauda? Kaip skauda? Kaip stipriai skauda? Pasirinktinai naudojamos skaitmeninė, žodinė ar „veidukų“ skalės. Kur plinta?
Kokie simptomai pasireiškia kartu su skausmu? Kas blogina ir gerina būklę: gulėjimas, sėdėjimas, stovėjimas, judesiai, medikamentai, procedūros? Dėl ko dar gali skaudėti juosmenį? Gydytojui būtina žinoti būkles, galinčias pasireikšti kartu su ūminiu nugaros skausmu ir komplikuoti gydymo eigą:
- jaunesnis nei 20 metų ar vyresnis nei 50 metų pacientas,
- nuolatinis, progresuojantis skausmas,
- skausmas gulint, ramybės metu, naktį,
- onkologinė anamnezė,
- imunosupresija,
- dubens organų funkcijos sutrikimas,
- nepaaiškinamas karščiavimas,
- svorio netekimas,
- ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, osteoporozė,
- intraveninių narkotikų vartojimas,
- trukmė – ilgiau nei 6 savaitės,
- trauma.
Esant šiems požymiams, būtinas neatidėliotinas ištyrimas, nes smūgio metu patirta trauma yra sunkių lūžių ir panirimų rizikos veiksnys; svorio kritimas, nuovargis, nemiga ir naktiniai skausmai gali būti piktybinio proceso su metastazėmis kauluose arba lėtinio osteomielito požymiai. Jauniems pacientams, kurie skundžiasi nugaros skausmu, reikėtų įtarti ankilozuojantį spondilitą, spondiliozę ar spondilolistezę.
Remiantis anamneze ir objektyvaus tyrimo duomenimis, nustatoma pradinė diagnozė. Apžiūrint odą galima rasti infekcijai (pvz., juostinei pūslelinei) ar vėžiui būdingų pakitimų. Čiuopiant nustatomi lūžiai, nestabilumas, miozitas, miofasciniai trigeriniai taškai ar skausmingi vidaus organai, tiriant judesių amplitudę – funkcijos sutrikimai. Neurologinio tyrimo metu nustatomi sumažėję vibracijos jutimai, būdingi neuropatiniam procesui. Skausmo išsidėstymas pagal dermatomas (refleksines zonas) rodo nervų šaknelių suspaudimą. Raumenų silpnumas taip pat gali būti nervų užspaudimo požymis, tačiau difuzinis silpnumas būdingas medžiagų apykaitos ar centrinės nervų sistemos ligai.
Radikulopatija diagnozuojama atliekant tiesios kojos kėlimo testą (Lasegue’o simptomas). Pradiniai tyrimai turėtų būti bendrasis kraujo tyrimas, ENG, bendrasis šlapimo tyrimas ir juosmeninės stuburo dalies dviejų krypčių rentgenograma. Labai svarbu instrumentinių tyrimų radinius derinti su klinika. Stuburo kompiuterinė tomografija geriausiai atspindi kaulinių struktūrų pakitimus (trauma), o magneto rezonansinė tomografija – nugaros smegenų, šaknelių, tarpslankstelinių diskų ir kitų minkštųjų audinių pažeidimus (tarpslankstelinių diskų išvaržos, spinalinė stenozė, navikai).
Ligos gydymas
Gydymo principai
Nugaros skausmo diagnostikos ir gydymo algoritmas pateikiamas 1 paveiksle. 1 pav. Nugaros skausmo diagnostikos ir gydymo algoritmas (pagal Dambrauskienė M., Nugaros skausmo diagnostika ir gydymas šeimos gydytojo darbe, Gydymo menas, Nr.10 (145) 2007; p 33–35)
Ligos apibūdinimas
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Ligos apibūdinimas
Juosmens srities skausmas
K. Simanauskas
Juosmens skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, įvairių etninių grupių žmones. Šis
skausmas labai sumažina gyvenimo kokybę ir darbingumą, yra viena iš dažniausių invalidumo priežasčių ir viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Įvairių tyrimų duomenimis, bent kartą juos patiria 60–90 proc. žmonių. Dažniau serga aukštesni asmenys, taip pat dirbantys sėdimą darbą, vairuojantys arba, priešingai, sunkiai fiziškai dirbantys, atliekantys stereotipinius kilnojimo, lankstymosi judesius, moterims skausmus didina antsvoris, nėštumas.
Manoma, kad skausmą sukėlęs jungiamojo, raumeninio ar nervinio audinio pažeidimas turi sugyti savaime per 6–12 savaičių, todėl ūminiu juosmens skausmu vadinamas skausmas, trunkantis trumpiau nei 3 mėnesius. Maždaug 10 proc. susirgusiųjų skausmas nepraeina ir, užsitęsęs daugiau nei 3 mėn., tampa lėtinis.
Nugaros skausmus galima suskirstyti į 5 kategorijas:
1. nekomplikuotas nugaros skausmas (neiradijuojantis, nėra struktūros pažeidimų),
2. nekomplikuota išialgija (iradijuojantis nugaros skausmas, kuris neplinta žemiau kelių),
3. sunkus neurologinių funkcijų sutrikimas (motorikos ar dubens organų funkcijos sutrikimas),
4. rimtas mechaninis pažeidimas (stuburo lūžis ar nestabilumas),
5. susijęs su infekcija ar naviku.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Priežastys
Nugaros skausmą sukelia įvairios priežastys. Dažniausiai nustatoma biomechaninė skausmo prigimtis (sąnarių, raiščių, raumenų pažeidimas, tarpslankstelinių diskų pasislinkimas ir t. t.). Tačiau nugaros skausmas gali būti ir neorganinės kilmės, pvz., susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, atsiradusiais sergant cukriniu diabetu, skydliaukės, inkstų ar kepenų ligomis, psichosomatinis – dėl nerimo sukeltos raumenų įtampos.
Ligos simptomai ir požymiai
Klinika
Ūmus juosmens-kryžmens patempimas. Nugaros skausmui būdinga staigi pradžia, dažnai susijusi su pasisukimu, pasilenkimu, daiktų kėlimu ar neįprasta fizine veikla. Paprastai šis skausmas gerai lokalizuotas juosmens-kryžmens srityje.
Sakroileitas.
Skausmas gali būti jaučiamas nugaroje ir sėdmenyse ir gali plisti į užpakalinį šlaunies paviršių, tačiau skausmui nebūdinga eiga pagal nervų šaknelių zonas. Degeneracinis juosmens-kryžmens artritas. Apatinės nugaros skausmas prasideda laipsniškai, paprastai nesiejamas su fizine veikla ir daugiausia susijęs su rytiniu sąnarių sutingimu, kuris susilpnėja
praėjus valandai po atsikėlimo. Nedažnas skausmo plitimas į kelius, blauzdas ir kojų apačią.
Disko išvaržos sindromas.
Skausmas dažniausiai staigiai prasideda ir dažnai plinta į sėdmenis, kojos užpakaliniu paviršiuje ir kartais į pėdas. Skausmas būna stiprus, aštraus, pjaunančio pobūdžio, gali būti su parastezijomis ir raumenų silpnumu. Jeigu dirginama nervų šaknelė, diagnozę padeda nustatyti neurologiniai simptomai (jautrumo praradimas, motorinis silpnumas ir hiporefleksija).
Osteoartritas.
Nugaros skausmai būna simetriški. Čiuopiant būdingas skausmingumas juosmenskryžmens
srityje ties L4, L5 ar S1. Ligoniai nurodo, kad apatinės nugaros dalies skausmai sumažėja gulint ant grindų ar kieto čiužinio.
Būdingas apatinės nugaros dalies skausmas bei pilvo skausmas, kuris neplinta į kojas, o anamnezėje yra dirglios žarnos sindromo simptomų. Diskomforto jausmas nugaroje dėl dirglios žarnos sindromo gali palengvėti po defekacijos.
Inkstų kolika.
Retais atvejais ūmus skausmas, pasireiškiantis nepakeliamu nugaros, o ne šono ar
kirkšnies skausmu. Tokiems ligoniams būdingas laipsniškas skausmo perėjimas iš nugaros į šoną ir išplitimas į kirkšnį. Esant inkstų kolikai, Lasegue’o simptomas neigiamas, o atlikus bendrąjį šlapimo tyrimą randama hematurija.
Ginekologinės ligos.
Nugaros skausmai, kurie sustiprėja per menstruacijas ar iškart po jų, būna makšties išskyrų – rodo ginekologines priežastis.
Serga daugiau vyresnio amžiaus vyrai. Vargina nuolatinis apatinės nugaros dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai ir seksualinio aktyvumo pokyčiai.
Būdingas difuzinis, spaudimą primenantis skausmas, kurio stiprumas priklauso nuo psichinės būklės. Kartu būna rytinis mieguistumas, nuovargis, vidurių užkietėjimas, anoreksija, prislopintos emocijos.
Cauda equina sindromas.
Centrinis nugaros skausmas, susijęs su kojų aumenų silpnumu, impotencija, dažnu šlapinimusi, šlapimo susilaikymu (kartais ir nelaikymu dėl perpildytos šlapimo pūslės), šlapimo ir išmatų nelaikymu, „balno“ anestezija ir sfinkterių tonuso praradimu. Tai yra reta, bet skubios chirurginės pagalbos reikalaujanti liga.
Ligos diagnostika
Ištyrimas
Renkant anamnezę, svarbu išsiaiškinti ligoniui kylančias problemas, jo lūkesčius ir ankstesnio gydymo veiksmingumą. Vertinant skausmą, būtina paklausti: kur skauda? Kaip skauda? Kaip stipriai skauda? Pasirinktinai naudojamos skaitmeninė, žodinė ar „veidukų“ skalės. Kur plinta?
Kokie simptomai pasireiškia kartu su skausmu? Kas blogina ir gerina būklę: gulėjimas, sėdėjimas, stovėjimas, judesiai, medikamentai, procedūros? Dėl ko dar gali skaudėti juosmenį? Gydytojui būtina žinoti būkles, galinčias pasireikšti kartu su ūminiu nugaros skausmu ir komplikuoti gydymo eigą:
- jaunesnis nei 20 metų ar vyresnis nei 50 metų pacientas,
- nuolatinis, progresuojantis skausmas,
- skausmas gulint, ramybės metu, naktį,
- onkologinė anamnezė,
- imunosupresija,
- dubens organų funkcijos sutrikimas,
- nepaaiškinamas karščiavimas,
- svorio netekimas,
- ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, osteoporozė,
- intraveninių narkotikų vartojimas,
- trukmė – ilgiau nei 6 savaitės,
- trauma.
Esant šiems požymiams, būtinas neatidėliotinas ištyrimas, nes smūgio metu patirta trauma yra sunkių lūžių ir panirimų rizikos veiksnys; svorio kritimas, nuovargis, nemiga ir naktiniai skausmai gali būti piktybinio proceso su metastazėmis kauluose arba lėtinio osteomielito požymiai. Jauniems pacientams, kurie skundžiasi nugaros skausmu, reikėtų įtarti ankilozuojantį spondilitą, spondiliozę ar spondilolistezę.
Remiantis anamneze ir objektyvaus tyrimo duomenimis, nustatoma pradinė diagnozė. Apžiūrint odą galima rasti infekcijai (pvz., juostinei pūslelinei) ar vėžiui būdingų pakitimų. Čiuopiant nustatomi lūžiai, nestabilumas, miozitas, miofasciniai trigeriniai taškai ar skausmingi vidaus organai, tiriant judesių amplitudę – funkcijos sutrikimai. Neurologinio tyrimo metu nustatomi sumažėję vibracijos jutimai, būdingi neuropatiniam procesui. Skausmo išsidėstymas pagal dermatomas (refleksines zonas) rodo nervų šaknelių suspaudimą. Raumenų silpnumas taip pat gali būti nervų užspaudimo požymis, tačiau difuzinis silpnumas būdingas medžiagų apykaitos ar centrinės nervų sistemos ligai.
Radikulopatija diagnozuojama atliekant tiesios kojos kėlimo testą (Lasegue’o simptomas). Pradiniai tyrimai turėtų būti bendrasis kraujo tyrimas, ENG, bendrasis šlapimo tyrimas ir juosmeninės stuburo dalies dviejų krypčių rentgenograma. Labai svarbu instrumentinių tyrimų radinius derinti su klinika. Stuburo kompiuterinė tomografija geriausiai atspindi kaulinių struktūrų pakitimus (trauma), o magneto rezonansinė tomografija – nugaros smegenų, šaknelių, tarpslankstelinių diskų ir kitų minkštųjų audinių pažeidimus (tarpslankstelinių diskų išvaržos, spinalinė stenozė, navikai).
Ligos gydymas
Gydymo principai
Nugaros skausmo diagnostikos ir gydymo algoritmas pateikiamas 1 paveiksle. 1 pav. Nugaros skausmo diagnostikos ir gydymo algoritmas (pagal Dambrauskienė M., Nugaros skausmo diagnostika ir gydymas šeimos gydytojo darbe, Gydymo menas, Nr.10 (145) 2007; p 33–35)