Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas (virpamoji aritmija) – tai ritmo sutrikimai, kuomet prieširdžiai ima susitraukinėti labai greitai ir neefektyviai. Plazdėjimo metu skilveliai susitraukinėja dažnai, bet reguliariai, virpėjimo – visiškai neritmiškai. Pagal trukmę ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis (paroksizminis) ir lėtinis.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Prieširdžiams atsipalaidavus kraujas plūsta į juos, o susitraukus – patenka į skilvelius. Pastarieji, stipriai susitraukdami, išmeta kraują iš širdies į kraujagysles. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kuomet prieširdžiai susitraukinėja labai dažnai, jie neužtikrina efektyvaus kraujo tiekimo į skilvelius, o pakitus ir pastarųjų susitraukimų dažniui, kraujotaka dar labiau sutrinka. Dėl sutrikusio kraujo pasišalinimo iš prieširdžių, ilgainiui čia susiformuoja kraujo krešuliai. Jų dalys gali atskilti ir su krauju nukeliavę į įvairius organus, sutrikdyti šių kraujotaką (įvyksta vadinamoji tromboembolija).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Virpamoji aritmija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Šie ritmo sutrikimai vystosi, kuomet dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulso, priverčiančio ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas. Dažniausiai tą lemia įvairios širdies ligos (reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga). Retesnė priežastis - su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, tireotoksikozė, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais).
Ligos simptomai ir požymiai
Virpamoji aritmija ilgą laiką gali niekuo nepasireikšti. Jei skilvelių susitraukimai tampa labai dažni, ligonis skundžiasi „širdies plakimu“. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.
Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį (stetoskopu išklausęs dažną ir neritmišką širdies veiklą bei apčiuopęs nereguliarų pulsą). Diagnozei patvirtinti atliekama elektrokardiografija (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi prieširdžių plazdėjimui ar virpėjimui būdingi pokyčiai.
Ligos gydymas
Virpamosios aritmijos metu taikomas sudėtinis gydymas:
- širdies susitraukimų dažnio retinimas (širdį veikiančiais glikozidais, beta blokatoriais arba kalcio kanalų blokatoriais);
- ritmo atstatymas (antiaritminiais vaistais arba elektrokardioversija);
- tromboembolijų profilaktika (krešėjimą mažinančiais vaistais).
Kai kuriais ligos atvejais rekomenduojama radiodažnuminė abliacija. Jos metu, plono elektrodo, įvesto per kateterį į širdį pagalba, sunaikinamos ritmo sutrikimą sukėlusios ar jį palaikančios struktūros. Esant reikalui, implantuojamas elektrinis kardiostimuliatorius.
Jei aritmiją sukėlė gretutinė liga (širdies yda, tireotoksikozė), būtinas tinkamas jos gydymas.
Ligos prevencija
Norint išvengti prieširdžių plazdėjimo ar virpėjimo atsiradimo, labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas (virpamoji aritmija) – tai ritmo sutrikimai, kuomet prieširdžiai ima susitraukinėti labai greitai ir neefektyviai. Plazdėjimo metu skilveliai susitraukinėja dažnai, bet reguliariai, virpėjimo – visiškai neritmiškai. Pagal trukmę ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis (paroksizminis) ir lėtinis.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Prieširdžiams atsipalaidavus kraujas plūsta į juos, o susitraukus – patenka į skilvelius. Pastarieji, stipriai susitraukdami, išmeta kraują iš širdies į kraujagysles. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kuomet prieširdžiai susitraukinėja labai dažnai, jie neužtikrina efektyvaus kraujo tiekimo į skilvelius, o pakitus ir pastarųjų susitraukimų dažniui, kraujotaka dar labiau sutrinka. Dėl sutrikusio kraujo pasišalinimo iš prieširdžių, ilgainiui čia susiformuoja kraujo krešuliai. Jų dalys gali atskilti ir su krauju nukeliavę į įvairius organus, sutrikdyti šių kraujotaką (įvyksta vadinamoji tromboembolija).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Virpamoji aritmija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Šie ritmo sutrikimai vystosi, kuomet dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulso, priverčiančio ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas. Dažniausiai tą lemia įvairios širdies ligos (reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga). Retesnė priežastis - su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, tireotoksikozė, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais).
Ligos simptomai ir požymiai
Virpamoji aritmija ilgą laiką gali niekuo nepasireikšti. Jei skilvelių susitraukimai tampa labai dažni, ligonis skundžiasi „širdies plakimu“. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.
Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį (stetoskopu išklausęs dažną ir neritmišką širdies veiklą bei apčiuopęs nereguliarų pulsą). Diagnozei patvirtinti atliekama elektrokardiografija (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi prieširdžių plazdėjimui ar virpėjimui būdingi pokyčiai.
Ligos gydymas
Virpamosios aritmijos metu taikomas sudėtinis gydymas:
- širdies susitraukimų dažnio retinimas (širdį veikiančiais glikozidais, beta blokatoriais arba kalcio kanalų blokatoriais);
- ritmo atstatymas (antiaritminiais vaistais arba elektrokardioversija);
- tromboembolijų profilaktika (krešėjimą mažinančiais vaistais).
Kai kuriais ligos atvejais rekomenduojama radiodažnuminė abliacija. Jos metu, plono elektrodo, įvesto per kateterį į širdį pagalba, sunaikinamos ritmo sutrikimą sukėlusios ar jį palaikančios struktūros. Esant reikalui, implantuojamas elektrinis kardiostimuliatorius.
Jei aritmiją sukėlė gretutinė liga (širdies yda, tireotoksikozė), būtinas tinkamas jos gydymas.
Ligos prevencija
Norint išvengti prieširdžių plazdėjimo ar virpėjimo atsiradimo, labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.