Stresas / Ūminė reakcija į stresą

Ūminė reakcija į stresą yra praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą ir praeinantis po kelių valandų ar dienų.

Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti didžiulis išgyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus gyvybei ar saugumui ( pvz., gamtos katastrofa, avarija, kriminalinis nusikaltimas, liga), arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas (pvz., kelių artimųjų mirtys ar gaisras). Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui.

Tikslių duomenų apie ūminės reakcijos į stresą pasireiškimo dažnį nėra, nes tai greitai pareinanti reakcija ir ją patyrę asmenys pas psichiatrus patenka retai.

Šio sutrikimo atsiradimas ir stiprumas labai priklauso nuo asmens individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo. Ne visi asmenys patyrę išskirtinai stiprų stresą patiria ūminę reakciją į stresą. Tai priklauso nuo asmenybės praeityje įgytos patirties įveikti vieną ar kitą gyvenimo situaciją. Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sutrinka orientacija, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos požymiai (dažnas širdies plakimas, prakaitavimas). Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio ir dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau asmuo gali neatsiminti tam tikrų epizodo detalių.

Ūminės reakcijos į stresą diagnostiniai kriterijai:

·         Turi būti tipiškas laiko ryšys- simptomai atsiranda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio.

·         Tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys.

·         Po to seka užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas.

·         Panikos požymiai - dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, karščio pylimas.

·         Dalinis ar visiškas epizodo detalių užmiršimas.

·         Kartu su pradiniu apdujimo epizodu gali būti depresija, neviltis, pyktis, tačiau simptomai ilgai nesitęsia.

·         Simptomai dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms.

Ūminė reakcija į stresą praeina savaime, todėl nuoseklesnio gydymo nereikia. Jeigu simptomai užsitęsia keletą parų galima skirti benzodiazepinų grupės raminamų vaistų.

Specifinių profilaktinių priemonių nėra, nes gyvenime sunku išvengti sunkių stresinių situacijų. Ūminės reakcijos į stresą metu svarbi artimųjų ir draugų pagalba, palaikymas, kad ji nepereitų į potrauminį streso sutrikimą.

Ligos aprašymą parengė gydytoja Raimonda Užkairaitytė