Mokslininkai teigia, kad ne už kalnų – kontraceptikai, kurių sudėtyje nėra hormonų. Polina Lishko drauge su kolegomis iš Kalifornijos San Francisko universiteto atliko seriją eksperimentų, kurios metu buvo stebima, kokiu būdu pelių ir žmonių spermatozoidai aptinka tinkamą apvaisinimui kiaušinėlį.
Ilgalaikių tyrimų pagalba nustatyta, kas tiksliai traukia spermatozoidą prie kiaušinėlio. Pastebėta, jog hormonas, išskirtas pasirengusio būti apvaisintam kiaušinėlio, perduoda spermatozoidui prisiartinti raginantį signalą, į kurį pastarasis sureaguoja mažiau nei per vieną sekundę. Šis atradimas leidžia spėti esant galimybę sukurti naujos kartos nehormoninę kontraceptinę priemonę, kuri veiktų blokuodama kiaušinėlio siunčiamo signalo perdavimą spermatozoidui.
Buvo išmatuota elektros srovė, kurios veikiama juda spermatozoido uodegėlė, pastarajam ėmus judėti link ką tik kiaušidžių atpalaiduoto kiaušinėlio.
Mokslininkai nustatė, jog tuo momentu, kai spermatozoidas gauna progesterono – kiaušinėlį supančių ląstelių išskiriamo hormono – antplūdį, elektros srovė, kontroliuojanti jų uodegėlės judėjimo greitį, sustiprėja, ir uodegėlės ima judėti sparčiau. Itin intensyvus spermatozoido uodegėlės judėjimas suteikia jam galimybę prasiskverbti link kiaušinėlio ir jį apvaisinti.
Biologai jau praeityje yra nustatę, jog kiaušinėlio ląstelės bendradarbiavimo su spermatozoidu metu išskiria susijungimą chemiškai skatinančios medžiagos, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip tiksliai šis procesas vyksta. Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje fiziologas Dejianas Renas sakė, kad neseniai atliktas tyrimas – bene pirmasis, kai žmonėms pavyko molekuliniu lygmeniu identifikuoti kiaušinėlio siunčiamą signalą spermatozoidui. Taigi, atradimas suteikia realių galimybių sukurti nehormoninę gimstamumo kontrolės priemonę, blokuojančią kiaušinėlio siunčiamo signalo perdavimą spermatozoidui.
Iki šiol kontracepcijai dažniausiai pasitelkiamos hormoninės kontraceptinės tabletės veikia blokuodamos ovuliacijos – kiaušinėlio išskyrimo iš kiaušidžių – procesą. Kadangi tokiu būdu apskritai neatsiranda potencialiai apvaisintinas kiaušinėlis, gyvybė užsimegzti negali. Nepaisant to, jog šiuo metu platinama hormoninė kontracepcija yra palyginti saugi, jos vartojimas padidina tam tikrų vėžio formų beiširdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Praeityje mokslininkai yra svarstę galimybę sukurti kontracepciją vyrams, kuri veiktų blokuodama kalcio kanalus. Nutrūkus kalcio jonų srovei spermatozoidas netenka energijos ir nesugeba apvaisinti kiaušinėlio net jį pasiekęs.
Tačiau naujausias būdas užkirsti kelią naujos gyvybės užmezgimu pasibaigiančiai spermatozoido ir kiaušinėlio sąveikai, kitaip nei anksčiau minėtos vyriškos kontraceptinės tabletės, veiktų ne hormonų pagrindu, taigi, būtų išvengta hormoninės kontracepcijos nulemto nepageidaujamo šalutinio poveikio.
Daktarės P.Lishko teigimu, atsakymo į klausimą, kaip tiksliai progesteronas veikia spermatozoidą, atradimas yra nepaprastai daug žadanti aplinkybė naujos kartos nehormoninės kontracepcijos kūrimui.
iMed
