Žemas kraujo spaudimas – hipotonija

Nuolat juntamą silpnumą dažnas priskiria nuovargiui, pašėlusiam gyvenimo ritmui, patiriamam stresui. Tačiau tokia savijauta gali būti dėl žemo kraujospūdži, hipotonijos. Jeigu toks būna ne retkarčiais, o nuolat, sergama šia liga – hipotonija. Liga pasireiškia žemu kraujo spaudimu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, nerimauti nereikėtų. Jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg, sergama hipertenzija. O hipotonija – tai tokia organizmo būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas neviršija 100 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis (žemutinis) – 60 milimetrų. Turint tokį spaudimą labai sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, todėl žmogus jaučiasi mieguistas, vangus, jam silpna. Sumažėjusiu kraujospūdžiu skundžiasi nemažai moterų. Ši liga dažniausiai vargina jaunas – nuo 20 iki 40 metų – moteris. Vyrai hipotonija serga kur kas rečiau.

 

Žmonės, kurių sumažėjęs kraujospūdis, dažnai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu. Neretai juos kankina ir kiti nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, širdies veiklos sutrikimai. Be to, jie yra labai priklausomi nuo metų laikų ir orų pokyčių, daugumos jų organizmas neigiamai reaguoja ir į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo permainas. Kartais hipotonijos priepuolis ištinka ir visiškai sveiką žmogų, pavyzdžiui, jeigu jis pavargo treniruodamasis sporto salėje arba staiga pasikeitė klimatas – žiemą išvyko pailsėti į atogrąžų kraštą. Kraujospūdis sumažėja, pulsas sulėtėja nuo ilgo stovėjimo tvankioje patalpoje ar keičiant horizontalią kūno padėtį į vertikalią, pavyzdžiui, ryte atsikėlus. Tokia hipotonija vadinama ortostatinė. Tačiau yra žmonių, kurių nuo pat gimimo mažas kraujo spaudimas – apie 100/70 mmHg, ir jie jaučiasi puikiai. Bet kai kraujospūdis pakyla iki normos, savijauta itin pablogėja. Tai vadinamoji fiziologinė hipotonija – individuali organizmo savybė. Tokia būklė nėra pavojinga sveikatai. Pavojingas staigus kraujo spaudimo kritimas, pavyzdžiui, patyrus šoką arba traumą ir staiga daug nukraujavus. Tokiais atvejais reikalinga skubi gydytojo pagalba.

 

Arterinė hipotonija gali būti ir liga. Skiriamos pirminė ir antrinė jos formos. Pirminė hipotonija susijusi su funkciniu širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimu. Tada pažeidžiama kraujagyslių tonuso reguliacija, ir kraujo spaudimas sumažėja.

Kartais hipotonijos priežastis yra B grupės ir C, E vitaminų trūkumas organizme.

Antrinė hipotonija – ne savarankiška liga, o atsiradusi dėl pagrindinės ligos. Mažas kraujospūdis gali būti sergant infekcinėmis ir lėtinėmis ligomis –tonzilitu, skrandžio ir žarnyno, kvėpavimo organų ligomis, esant skydliaukės funkcijos nepakankamumui. Gydant pirminę hipotoniją vartojami gydytojo išrašyti preparatai, keliantys bendrą organizmo tonusą. Be to, svarbu valgyti produktus, kuriuose daug geležies: jaučių kepenų patiekalus, pupas, razinas, džiovintus abrikosus, migdolus, granatus, morkas, petražoles. Pasisavinti geležį padeda vitaminas C, tad vartojami citrusiniai vaisiai, graikiniai riešutai, kopūstai. Antrinė hipotonija pranyks, jei bus išgydyta pagrindinė liga. Jeigu jos pavyksta atsikratyti, kraujospūdis normalizuojasi.

 

Kai kurie žmonės dėl mažesnio kraujo spaudimo nejaučia didelių negalavimų. Tačiau ką daryti tiems, kuriems dažnai aptemsta akyse ir kurie žino, kad gali nualpti – taip jau ne kartą buvo atsitikę? Tam galima užkirsti kelią. Juk apie alpimą tarsi perspėja staiga tankiai pradėjusi plakti širdis, stiprėjantis galvos skausmas, ap-imantis šleikštulys. Jeigu pajuntami tie organizmo siunčiami signalai, pasistengiama kuo greičiau atsisėsti, nuleisti galvą žemiau kelių, kvėpuoti lygiai, tačiau negiliai. Pajutus alpimo požymius namuose, reikia iškart atsigulti ir po kojomis pasidėti didelę pagalvę. Pasijutus geriau, negalima skubėti keltis – dar bent pusvalandį pailsima. Šeimos nariams, jeigu artimasis serga hipotonija ir nualpo namuose, būtina nukentėjusįjį paguldyti į lovą, jam prie nosies pridėti sumirkytos amoniaku ar actu vatos, po kojomis pakišti didelę pagalvę ir šildyklę.

Kai ligonis atsigaus, jam duodama išgerti karštos stiprios ir saldžios arbatos arba kavos.

 

Veiksmingiausia priemonė gydant arterinę hipotoniją yra kraujagyslių treniruotės. Prie jų galima priskirti kontrastinį dušą, apsiliejimą šaltu vandeniu, masažą. Tai nesunku atlikti namuose. Tačiau atliekant šias procedūras svarbu neprarasti saiko, būtina įsiklausyti į savo organizmą. Temperatūrų kaita neturi būti didelė, kraujagyslių treniruotes reikia pradėti pamažu, vengti visko, kas gali sukelti nemalonių pojūčių.

Vakare patartina į vonią prisileisti 10–18 laipsnių šilumos vandens ir pavaikščioti 1–3 minutes, staiga keliant pėdas virš vandens. Paskui kojos sausai nusišluostomos, užsimaunamos vilnonės kojinės ir energingai pavaikštoma po kambarį. Kai kojos sušils, tada gulamasi miegoti. Kad kraujagyslės būtų sveikos, reikalingas visavertis miegas. Hipotonikai turi miegoti 9–10 valandų, ypač esant šaltam ir drėgnam orui, nes jis neigiamai veikia kraujagysles. Jeigu atsirado miego sutrikimų, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju.

iMed