Mėsa – pagrindinis maisto produktas, turintis daug maistingų medžiagų, lengvai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, todėl yra būtina augančiam vaikui. Gimusio kūdikio organizme yra geležies atsargų, tačiau jau pirmąjį pusmetį visi ištekliai praktiškai išsenka. Kada įtraukti mėsos produktus į vaiko valgiaraštį, kokią mėsą rinktis ir kaip ją tinkamai paruošti vaikui, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Kada įtraukti mėsą į vaiko valgiaraštį?
Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Kokią mėsą rinktis vaikui?
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą. Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba.
Kaip tinkamai paruošti mėsą vaikui?
Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma. Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai) Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga.
Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8–9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų.
Vyresniems vaikams galima pasiūlyti marinuotos mėsos patiekalų, tačiau derėtų nepamiršti, kad marinatas turi būti švelnus, pavyzdžiui, kefyro, citrinos sulčių, druskos ir pipirų.
Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
Kokios mėsos porcijos rekomenduojamos vaikui?
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20–30 g mėsos, vyresnis vaikas – ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę.. Dažnai tėvai mano, kad vaikui suvalgius dvi dešreles per dieną, jau patenkinama rekomenduojama mėsos norma. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą.
Kodėl mėsos sultiniai dažnai nerekomenduojami vaikams?
Mėsos sultinys kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojami, nes gali sukelti alergiją. Tačiau mėsos sultiniai naudingi gastritu sergantiems vaikams ir tiems, kuriems yra mažas skrandžio rūgštingumas. Nedidelį sultinio kiekį, jeigu sultinys neriebus, galima įpilti į daržovių ar kruopų košę su mėsa.
Receptai
Pirmoji mėsos tyrė
50 g virtos mėsos/paukštienos
1 arbatinis šaukštelis nerafinuoto aliejaus be jokių priedų
druska su jodu
Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2–3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Įdėkite aliejaus ir kruopščiai išmaišykite. Į šviežiai pagamintą daržovių tyrę įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius mėsos tyrės, po 2–3 dienų – 4 šaukštelius. Taip mėsos kiekį didinkite iki visos porcijos, t.y. 30–50 g vienam kartui (kartu mažinkite daržovių tyrės kiekį).
Vaikiška tyrelė su veršiena
200 gramų veršienos
3 bulvės
2 vienetai petražolių šakelių
1 morka
3 žiedinių kopūstų žiedeliai
Išvirkite veršiuko mėsą, atskirai išvirkite bulves, morkas ir žiedinio kopūsto žiedelius. Baigiant virti daržovėms, suberkite susmulkintus petražolės lapelius. Išvirtą mėsą ir daržoves gerai sutrinkite smulkintuvu.
Mėsos suktinukai su slyvomis
500g kiaulienos/veršienos nugarinės arba kumpio
džiovintų slyvų
aliejaus
druskos
stiklinė karšto vandens
Mėsą supjaustykite plonai griežinėliais, išmuškite, pabarstykite druska. Ant mėsos dėkite nuplautas džiovintas slyvas, susukite ir persmeikite mediniu dantų krapštuku, kad neišsivyniotų. Užpilkite karštu vandeniu iki pusės ir troškinkite ant nedidelės ugnies. Patiekti su šviežiomis ar troškintomis daržovėmis.
