Mano mamai, kuri prieš metus persirgo infarktu, šeimos gydytoja įtaria širdies nepakankamumą? Gal galite plačiau paaiškinti, kas tai per liga? Nors širdies nepakankamumu gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, vis dėlto juo dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai. Riziką sirgti širdies nepakankamumu didina šios ligos: padidėjusio kraujospūdžio liga, persirgtas miokardo infarktas, širdies vožtuvų ligos, širdies raumens ligos (uždegiminės, infekcinės, paveldėtos, toksinės, pvz., dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, ir kai kurios kitos), cukrinis diabetas, tirotoksikozė (struma). Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą. Juos išaiškinti turėtų gydytojas, į kurį būtina kreiptis pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus. Įprastiniai sutrikusios širdies funkcijos simptomai yra šie: Vėliau gali atsirasti kitų organų – odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų – veiklos sutrikimų. Laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas yra prielaida ankstyvam ir veiksmingam gydymui. Nauji vaistai ar naujų ir senesnių vaistų derinys įgalina pasiekti gerų rezultatų, ligoniai gali gyventi ne tik įprastai, bet ir ženkliai ilgiau. Gydytojai dabar rekomenduoja 3-4-ių, o kartais ir daugiau vaistų derinį, kuris pagerina širdies kaip “siurblio” veiklą, sumažina skysčių perteklių organizme, taip pašalindami pabrinkimus, net ir dusulį.
Giedrė
Atsako specialistė
Kauno medicinos universiteto docentė Aušra Kavoliūnienė:– Širdies nepakankamumas – tai dažniausiai sergant kitomis ligomis besiformuojantis ir lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta anatominė ir funkcinė širdies struktūra. Dėl to sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti krauju ar išstumti kraują iš širdies, siekiant tinkamai aprūpinti juo gyvybiškai svarbius organus. Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau – nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant ligomis, pavyzdžiui, išemine širdies liga, hipertenzija, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui.
Gana daug žmonių nepastebi šio proceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiog naujai atsiradusius simptomus siedami su senėjimu. Juo labiau, kad dažniausiai šie simptomai neatsiranda staiga, per vieną naktį, o formuojasi palengva ir ilgainiui sunkėja.
– dusulys, atsirandantis nedidelių fizinių pastangų metu,
– pasunkėjęs kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės,
– svorio didėjimas, patinimai kojose dėl skysčių susilaikymo,
– bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargio jausmas.
Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui diagnozuoti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis (echokardioskopinis) širdies tyrimas.
Lietuvos sveiktata
