Gyvūnai vis labiau pripažįstami visaverčiais gydomojo proceso dalyviais. Jų bežodė užuojauta, prisirišimas ir bendravimas be išskaičiavimo gali padėti žmogui pasveikti ar įveikti stresą.
Gyvūnų terapija – tai gydymo metodika „vienas vienam“, turinti aiškiai suformuluotus tikslus, kai gydymas atliekamas dalyvaujant ir padedant gyvūnams, kuriuos prižiūri savo srities profesionalas. Šiandien sutariama, kad gyvūnų terapija negali pakeisti įprastinio gydymo, bet akivaizdžiai prie jo prisideda.
Plaukiojimas su delfinais
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naminių gyvūnų turėtojai gyvena 4–5 metais ilgiau už tuos, kurie jų neturi. Pavyzdžiui, šuns glaustymasis sumažina kraujospūdį. O kai žmogus pats glosto augintinį, sulėtėja jo širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas tampa tolygus, mažėja raumenų įtampa, gerėja virškinimas. Gyvūnų terapija naudinga depresija sergantiems žmonėms.
Deja, Lietuvoje nėra nė vieno gyvūnų terapijos metodo, apmokamo Ligonių kasų. Taip pat nėra savanorių centrų bei vykdomų mokymų, kurių metu galėtų būti rengiami žmonės bei gyvūnai bendrauti su pacientais ligoninėse.
Nors mokslininkai to neskuba pripažinti, bet jau seniai sutrikusio intelekto ar didelį stresą patyrusiems vaikams taikoma plaukiojimo su delfinais terapija.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV mokslininkai, tiriantys delfinus, pastebėjo raminamąjį šių gyvūnų poveikį. Floridoje delfinų tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikams, sergantiems autizmo sutrikimu ir Dauno sindromu: iš pradžių užsimezga vaiko kontaktas su delfinu, paskui tą modelį vaikas bando perkelti į žmonių pasaulį – pradeda ieškoti bendravimo būdų su šeimos nariais bei aplinkiniais.
Jau prieš 20 metų delfinų terapijos pradininkas neuropsichologas ir elgsenos tyrinėtojas Davidas E. Nathansonas nustatė, jog neįgalūs vaikai pozityviau reaguoja į bendravimą su delfinais nei į bendravimą su kitais gyvūnais. Per terapijos seansus delfinai žaidžia su vaikais, todėl jie labiau atsipalaiduoja. Taip lengviau įsisąmoninama nauja informacija, koncentruojamas dėmesys, bendravimo ir visuomeniškumo įgūdžiai, gerėja vaiko psichoemocinė būklė. Terapijos esmė glūdi delfinų sugebėjime vystyti ir išlaikyti žaidybinę elgseną ilgiausiai iš visų žinduolių.
Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino ne tik teigiamą delfinų poveikį vaikų, sergančių autizmu ir Dauno sindromu, psichikai, bet ir teigiamą delfinų siunčiamų aukšto dažnio bangų poveikį vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, kai kurioms neurologinėms suaugusiųjų ligoms.
Šuo užuodžia vėžį
Šunų gydomojo poveikio paslaptis – besąlygiška meilė savo šeimininkams. Šie gyvūnai be galo ištikimi savo šeimininkui ir visada yra pasirengę parodyti jam savo šiltus jausmus.
Kad šuo suteikia teigiamos energijos, buvo žinoma jau senovėje. Praradęs jėgas medžiotojas užmigdavo šalia ištikimo šuns, o nubudęs jausdavosi tarsi iš naujo gimęs. Kadangi šunų organizme vyksta labai aktyvūs fiziologiniai procesai, jiems būtinai reikia bendrauti su žmogumi, kad būtų kam atiduoti savo energiją.
Kita vertus, šuns seilėse yra lizocimo – fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles. Šią šuns seilių savybę dar senovėje naudojo senovės graikai. Asklepijaus šventykloje šventoje Epidavro girioje buvo naudojamasi gyvūnų terapijos privalumais. Tai buvo gyvenantys prie šventyklos šunys, kuriuos žyniai išmokydavo „išlaižymo“ meno. Ar padėdavo lizocimas, ar savitaiga, sunku pasakyti. Tačiau žmonės pasveikdavo.
Mokslininkai medicinai pritaikė šuns uoslę. Onkologai pasakoja istorijas, kaip šuo kažkodėl pradeda laižyti ant savo šeimininkės kūno iškilusį gumbelį. Vėliau nustatoma, jog tai piktybinis auglys. Sunku tiksliai pasakyti, kaip šuo „užuodžia“ vėžį. Veikiausiai taip nutinka todėl, kad piktybinės ląstelės yra daug aktyvesnės už sveikąsias, tad sukuria didesnį elektrostatinį krūvį, kurį šuo ir pajunta.
Vakaruose šuns buvimas ligoninėje – jau įprastas dalykas. Keturkojai aktyviai dalyvauja gydymo procese. Kartais tokie šunys ant kojų pastato net seniai iš lovos nesikeliančius ligonius. Šie gyvūnai sumažina nerimą, padeda atsigauti sveikstantiesiems po sunkių ligų. Be to, šunys yra specialiai mokomi, kaip elgtis su įvairiomis psichinėmis ligomis sergančiais ligoniais. Pavyzdžiui, šie gyvūnai jaučia fizinius epilepsija sergančio žmogaus organizmo pokyčius ir laiku perspėja šeimininką dėl artėjančio priepuolio, netgi atneša jam vaistų.
Ant arklių
Hipoterapija (gr. hippo – arklys) arba gydomasis jojimas – gydymas naudojant arklį. Tai terapija, kurios metu arklys, jo judesiai atveria žmogui naujų judėjimo ir suvokimo galimybių. Ši terapija naudojama kaip pagalbinė priemonė kartu su kitomis gydymo programomis. Hipoterapija pasaulyje sėkmingai naudojama smegenų pažeidimus patyrusių ligonių reabilitacinėse programose. Ji padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų pažeidimo. Žirgo ėjimo ritmas labai gerai dera su žmogaus, nes abiejų dubuo daro tokius pačius trijų padėčių judesius. Todėl hipoterapija padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų pažeidimo.
Vaikai ir suaugusieji gali pagerinti savo laikyseną, raumenų tonusą, koordinaciją, balansavimą, jutiminį/motorinį išsivystymą. Taip pat gerinami kalbos ir kalbėjimo įgūdžiai, ypač jei žirgų terapija naudojama kartu su kitomis priemonėmis. Hipoterapija siekiama ne tik ugdyti motorinius įgūdžius bei šalinti judėjimo sutrikimus, bet taip pat formuoti psichosocialinį elgesio būdą grupės gyvenime.
Pagiriamasis žodis kateiKatės – pačios gamtos duoti terapeutai, gydantys žmones. Kai savo keturkojį augintinį žmonės glosto, su juo žaidžia, jų pulsas pasidaro normalus, nukrinta kraujospūdis, pagerėja mikrocirkuliacija, praeina širdies ir lygiųjų raumenų spazmai, dingsta skausmas.
Kuo katės gydo žmones? Viena versijų – biolauku. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas gyvas padaras turi savo biolauką, kuris keičiasi pagal savijautą. Žmogaus ir gyvūno bendravimo metu jų auros rezonuoja, ir sveika katė arba šuo „išlygina“ nesveikuojančio šeimininko organo svyravimus.
Pragmatiškiau nusiteikusių mokslininkų nuomone, gydomasis poveikis pasireiškia tuomet, kai žmogus glosto katę: gyvūno plaukai trinasi vienas į kitą, ir rezultatas – atsiranda stiprus elektros laukas. Šiandien jau įrodyta, jog elektros srovė gydo uždegimo židinius, žudo mikrobus, padeda greičiau sugyti audiniams, gerina kraujotaką. Specialistai padarė išvadą: „katės terapija“ veiksmingiausia sergant sąnarių ir ginekologinėmis ligomis.
Katės gydo ir garsu. 27–47 hercų dažnio garsai (būtent tokiu garso diapazonu murkia šie gyvūnai) gerai veikia nervų sistemą, gerina kraujotaką, normalizuoja kraujospūdį, stabilizuoja širdies ritmą. Be to, stiprina kaulus, o tai labai svarbu moterims po menopauzės.
1990-ųjų pradžioje Amerikos psichologams pradėjus taikyti gyvūnų terapiją, jų patirtis parodė, kad nemažai psichikos problemų turinčių žmonių gali išgydyti katės. Jos padeda atsikratyti depresijos, narkotikų potraukio. Stulbinamų rezultatų galima pasiekti, jei autizmu sergantys vaikai gali žaisti su kate. Šis keturkojis tokiems neįgaliesiems tampa savotišku tiltu tarp jų ir juos supančio pasaulio.
Vokietijos mokslininkai teigia, kad tie, kurie laiko katę, gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau už jos niekada nelaikiusiuosius. Iš žmonių, kurie patyrė insultą ir gyvena metus ir ilgiau, daugelis laiko katę. Įrodyta, kad vieni gyvenantys žmonės, jei laiko katę ar šunį, nesijaučia vieniši. Jie turi kuo rūpintis, žino, kad juos augintinis myli, todėl pagerėja ir dvasinė, ir fizinė jų savijauta.