Visi žinome, kad lengviau ligos išvengti nei ją gydyti. Arterinė hipertenzija – klastinga liga, nes ligos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, kraujospūdžio matavimo taisykles, stebėti tam tikrus tyrimus, koreguoti gyvenseną net ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija, ir laiku kreiptis į gydytoją.
Kokios priežastys skatina vystytis arterinę hipertenziją?
Svarbiausi rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:
• Paveldėjimas
• Amžius – daugiau nei 35 metai
• Nutukimas
• Rūkymas
• Maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas)
• Alkoholis
• Stresas, nerimas, baimė
• Mažas fizinis aktyvumas
Todėl būtina koreguoti gyvenseną: mažinti suvartojamos druskos kiekį iki 2,4 g per dieną, didinti fizinį aktyvumą, kasdien suvartoti po 3,5 g kalio, valgyti daug vaisių, daržovių, maistą, kuriame mažiau sočiųjų riebalų ir vengti alkoholio, nerūkyti.
Į ką būtina atkreipti dėmesį, norint laiku nustatyti hipertenziją ir išvengti galimų komplikacijų?
Pirmiausia turime teisingai išmatuoti kraujo spaudimą. Štai pagrindinės taisyklės, kurios padės pasiruošti kraujospūdžio matavimui:
1. Geriausia arterinį kraujo spaudimą matuoti patogiame, tyliame, šiltame (apie +21ºC) kambaryje, kur nėra erzinančių ar blaškančių dėmesį dirgiklių. Geriausiai – iš ryto, tik nubudus. Jei matuojama dieną, reikia ne trumpiau kaip 5 min. ramiai pasėdėti ar pagulėti. rekomenduojama matuoti 3 kartus ir imti vidurkį.
2. Matuojant arterinį kraujo spaudimą, nereikėtų kalbėtis.
3. Skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtakos arteriniam kraujo spaudimui. Daugeliui asmenų net labai nedideli kasdieniniai stresai sukelia arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Nustatyta, kad skaičiuojant arterinis kraujo spaudimas dažnai padidėja 6–12 mmHg, kalbant telefonu – 10/7 mmHg, paprasto pokalbio metu 7/7 mmHg.
4. Po sunkaus fizinio darbo turėtų būti praėjusios 2–3 valandos. Fizinis krūvis sukelia didelius arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Sistolinio arterinio kraujo spaudimo didėjimas priklauso nuo krūvio dydžio ir individualios reakcijos. Po krūvio sistolinis arterinis kraujo spaudimas bei diastolinis arterinis kraujo spaudimas sumažėja ir kai kada lieka sumažėjęs ilgiau nei valandą.
5. Jei šlapimo pūslė pilna, patariama pasišlapinti bent 30 min. iki arterinio kraujo spaudomo matavimo, nes šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos arteriniam kraujo spaudimui. Jei perpildyta šlapimo pūslė sukelia diskomfortą, arterinis kraujo spaudimas gali padidėti 40–50 mmHg.
6. Matuoti arterinį kraujo spaudimą praėjus bent 30 min. po valgio. Seniems žmonėms geriau palaukti 2 val. Jauniems žmonėms po valgio arterinis kraujo spaudimas pakinta nedaug, o vyresniems gali sumažėti net 20 mmHg ir likti toks iki dviejų valandų.
7. Pusvalandį iki arterinio kraujo spaudimo matavimo nerūkyti, nevartoti kofeino. Kofeino ilgalaikio vartojimo įtaka arteriniam kraujo spaudimui nedidelė, tačiau, jei kava geriama retai, 250 mg kofeino gali padidinti arterinį kraujo spaudimą 10–14 mmHg. Parūkius arterinis kraujo spaudimas vienai dviem valandoms gali padidėti 8–10 mmHg.
8. Siekiant kuo tiksliau išmatuoti arterinį kraujo spaudimą, svarbu naudoti tinkamo dydžio manžetę. Manžetė turi apimti ne mažiau nei 2/3, o geriausia – visą žastą. Jei manžetė per siaura ar per trumpa, ji nepakankamai užspaudžia žasto arteriją. Jei matuojama per maža manžete, nustatytas arterinis kraujo spaudimas bus didesnis už tikrąjį, jei per didelė – mažesnis.
Matuojama taip: manžetė apvyniojama aplink žastą. Stetoskopas priglaudžiamas ties žasto arterija vidinėje alkūnės linkio dalyje, neliečiant manžetės. Oras greitai pučiamas į manžetę, tuo pat metu čiuopiant stipininės arterijos pulsą. Išnykus pulsui, spaudimas manžetėje padidinamas dar 20–30 mmHg. Po to oras iš manžetės leidžiamas maždaug 2 mm/s greičiu ir klausomasi. Pirmieji garsai, pasigirdę išleidžiant orą, atitinka sistolinį kraujospūdį. Momentas, kai garsai išnyksta, atitinka diastolinį kraujospūdį širdžiai ilsintis.
Tačiau namuose daug paprasčiau matuoti automatiniu ar pusiau automatiniu kraujospūdžio matuokliu, tuomet viskas atliekama nepalyginamai paprasčiau.
Lentelėje pateikiama arterinio kraujospūdžio klasifikacija.
Kategorija > Sistolinis spaudimas (mmHg) > Diastolinis spaudimas (mmHg)
Optimalus <120 <80
Normalus <130 <85
Aukštas – normalus 130 – 139 85 – 89
I° hipertenzija 140 – 159 90 – 99
II° hipertenzija 160 – 179 100 – 109
III° hipertenzija >180 >110
Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 <90
Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Kūno svoris vertinamas pagal kūno masės indeksą (KMI). Jis apskaičiuojamas pagal formulę (svorį kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadrate):
KMI = Svoris (kg)/Ūgis (m)².
Kūno svorio vertinimas pagal KMI pateikiamas lentelėje.
KMI (kg/ m²) > Kūno svoris
<18,5 Per mažas
18,5–24,9 Normalus
25–29,9 Antsvoris
30–34,9 Iº nutukimas
35–39,9 IIº nutukimas
≥40,0 IIIº nutukimas
Nustatyta, kad ligų rizikai turi reikšmės ne tik antsvoris, bet ir netolygus riebalų pasiskirstymas. Riebalų sankaupos ant liemens („obuolio”, arba vyriškojo tipo, nutukimas) labiau susijęs su hipertenzija ir kitomis ligomis nei riebalų perteklius ant šlaunų („kriaušės”, arba moteriškojo tipo, nutukimas). Rizika padidėja, kai vyrų liemens apimtis >102 cm, moterų >88 cm.
Reikėtų stebėti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Cholesterolis svarbus aterosklerozės vystymuisi. Aterosklerozės vystymosi procesas sulėtėja, sumažinus cholesterolio kiekį kraujyje. Padidėjęs cholesterolio kiekis iš pradžių nesukelia jokių ligos simptomų, kol nepažeidžiamos kraujagyslės, o tai gali įvykti padidėjus kraujo spaudimui, rūkant, esant dažnoms stresinėms situacijoms ir kt. Todėl nustatyti cholesterolio kiekį yra labai svarbu.
Cholesterolio kiekis kraujo serume matuojamas milimoliais litre (mmol/l):
▪ iki 5,2 mmol/l cholesterolio laikoma norma,
▪ 5,2 – 6,5 mmol/l – nežymus padidėjimas,
▪ 6,6 – 7,8 mmol/l – vidutinis padidėjimas,
▪ daugiau kaip 7,8 mmol/l itin ženklus padidėjimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pajutus įvairaus intensyvumo galvos skausmą, ypač pakaušio srityje, kuris išryškėja paprastai ryte arba dėl fizinės bei emocinės įtampos, atsiradus galvos svaigimui, spengimui ausyse, skausmui širdies plote, dažnam širdies plakimui, kraujavimui iš nosies, dusuliui fizinio krūvio metu. Taip pat, jei matuojant spaudimą jis nustatomas >140/90 mmHg. Tuomet jums bus atlikti papildomi tyrimai (apskaičiuos KMI, „paklausys“ širdį, ištirs akių dugnus, atliks gliukozės, cholesterolio, kalio, šlapimo tyrimą), kurie leis laiku įvertinti esamą būklę, nustatyti galimos arterinės hipertenzijos pradžią, apsaugoti kitas organų sistemas ir, jei reikės, laiku paskirti vaistų.