Saugus alkoholio vartojimas – labai reliatyvi sąvoka. Kai kurie žmonės taip linkę į priklausomybę, kad net neilgas alkoholio vartojimas jiems sukelia ligą su visomis kartais nepataisomomis pasekmėmis. Todėl pasiteisina principinė nuostata, kad alkoholio geriau nevartoti visai, o jeigu vis dėlto apsisprendžiama vartoti, tai pradėti daryti kuo vėliau (ne anksčiau nei 21 metų amžiuje) ir niekada neviršyti moksliniais tyrimais nustatytų santykinai saugių dozių (140 g gryno etilo alkoholio per savaitę vyrams ir 70 g – moterims).
Kada reikia kreiptis pagalbos?
Priklausomybę galima diagnozuoti, jeigu atsiranda:
· stiprus troškimas ar noras vartoti alkoholį,
· darosi sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą (t.y. vartojimo pradžią, intensyvumą ir pabaigą),
· nustojus vartoti alkoholį, atsiranda abstinencijos būsena arba alkoholis vartojamas norint išvengti abstinencijos požymių,
· susiaurėja interesai ir nyksta pomėgiai, kurių vietą vis labiau užima alkoholio vartojimas,
alkoholis vartojamas nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių.
Pavyzdžiui, manoma, kad žmogus turėtų nedelsdamas kreiptis pagalbos, jeigu jis vartoja alkoholį, nepaisydamas pakartotinių artimųjų pastabų ir prašymų to nedaryti arba tęsia alkoholio vartojimą, jeigu tai sukelia socialines grėsmes ar pasekmes (atsiranda problemų darbe, sveikatos sutrikimų ar pradeda vairuoti išgėręs).
Visuotinai priimtas yra vadinamasis CAGE klausimynas.
Jeigu atsakėte „taip“ bent į 2 iš 4 žemiau pateiktų klausimų, būtinai kreipkitės į specialistus. 1) Ar kada nors pagalvojote, kad jums reikėtų sumažinti arba nutraukti alkoholio vartojimą?2) Ar jus erzina kitų žmonių kalbos ar pastabos dėl alkoholio vartojimo? 3) Ar kada nors jautėtės kaltas, kad vartojate alkoholį? 4) Ar kada nors vartojote alkoholį, norėdamas pagerinti savijautą ryte arba nutraukti pagirias?
Kuo anksčiau kreipsitės, tuo geriau, nes, ligai progresuojant, keičiasi psichologinė ir fizinė žmogaus būklė, atsiranda vis daugiau ir vis rimtesnių piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmių, darosi vis sunkiau ne tik pasveikti, bet net pradėti gydytis.
Kaip gydytis?
Statistika sako, kad tik iki 5 proc. žmonių gali piktnaudžiavimą alkoholiu nutraukti patys, be profesionalios pagalbos. Kitiems tai baigiasi nesėkmėmis, nusivylimais ir vis didėjančiu degradavimu. Tačiau, praėjus metams po daugumos gydymo programų, trys ketvirčiai žmonių džiaugiasi arba visišku, arba bent daliniu ligos atsitraukimu. Deja, priklausomybės nuo alkoholio visiškai išgydyti neįmanoma, ir žmogus, norėdamas jaustis sveikas, niekada negalės vėl pradėti vartoti alkoholio, nes liga atsinaujins. Tik laiku susigriebus, dar nesusirgus priklausomybe, specialiais kognityvinės ir elgesio psichoterapijos metodais galima sumažinti alkoholio vartojimą iki saugaus lygio.
Kadangi priklausomybė nuo alkoholio yra labai sudėtinga ir sunki liga, paprasti sprendimai čia nebus pakankami. Gydymas turi būti kompleksinis, ilgalaikis ir apimti kuo daugiau komponentų. Tam tikslui jums padės:
· Medžiagų apykaitos atnaujinimas. Vystantis priklausomybei, alkoholis tampa sudedamąja medžiagų apykaitos dalimi ir ją labai iškreipia bei žaloja. Alkoholio vartojimo nutraukimas tokias atvejais sukelia fizinės ir psichologinės abstinencijos simptomus (nerimą, dirglumą, drebulį, nemalonų širdies plakimą, miego sutrikimus). Alkoholis taip pat sutrikdo vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų medžiagų pasisavinimą. Todėl labai svarbu išvalyti organizmą nuo alkoholio ir jo skilimo produktų (detoksikuoti) ir visiškai normalizuoti cheminę pusiausvyrą bei metabolizmą.
· Nervų sistemos ir psichikos sutrikimų, skatinančių alkoholio vartojimą arba atsiradusių dėl šio vartojimo gydymas. Dažniausiai tai depresija, nerimas, miego sutrikimai, padidėjęs nervinis dirglumas. Įvairūs nervų sistemos sutrikimai pasireiškia daugiau kaip pusei alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių ir dažnai juos skatina toliau „gydytis“ alkoholiu. Depresijos ir nerimo pašalinimas saugiais vaistais ir nemedikamentinio gydymo metodais labai padidina priklausomybės gydymo sėkmę ir sergančiojo savijautą.
· Specifinis priklausomybės gydymas specialiais medikamentais. Tuo tikslu vartojami kelių grupių vaistai:
keičiantys alkoholio skaldymą organizme (pavyzdžiui, disulfiramas), kuriuos vartojant nesuskaldytas alkoholis, net pavartojus mažomis dozėmis, sukelia labai nemalonius poveikius, tokius kaip stiprus širdies plakimas, karščio pylimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai;
slopinantys potraukį alkoholiui, kurie veikia smegenų centrus, dalyvaujančius formuojantis priklausomybei (pavyzdžiui, naltreksonas arba akamprosatas). Šių vaistų vartojimas negali būti vienintelis gydymo metodas (tuo labiau taikomas prieš asmens valią), nes jie nepašalina visos daugybės tarpusavyje susijusių priklausomybės vystymosi priežasčių, be to, pats taisyklingas vaistų vartojimas reikalauja apsisprendimo gydytis ir profesionalios pagalbos ieškojimo.
· Nemedikamentinės potraukio alkoholiui slopinimo priemonės. Tai visų pirma įvairių rūšių „kodavimas“ nuo alkoholio. Skirtingose medicinos įstaigose naudojamos įvairios „kodavimo“ metodikos, tačiau praktikoje labai pasiteisina vadinamasis „cheminis“ kodavimas, kuris, vartojant specialius medikamentus, sukelia fiziologines ir psichofiziologines reakcijas, atsirandančias kaip atsakas į potraukį alkoholiui, tuo labiau bandymus jį vartoti. Todėl tokios medicininės intervencijos ne tik slopina potraukį alkoholiui, bet ir užkerta kelią jo vartojimui. Kartu formuojasi ir vis labiau stiprėja pasąmonės programa, skatinanti alkoholio vengimą ir sauganti blaivybę.
· Kognityvinė ir elgesio psichoterapija. Šis metodas ypač tinka ligai neįsisenėjus, kai yra tik probleminis piktnaudžiavimas alkoholiu, kai dar galima visiškai jo neatsisakant padaryti jo vartojimą saugų. Specialiais psichoterapijos metodais besigydantis asmuo susiformuoja saugias alkoholio vartojimo programas ir sustiprina atsparumą priklausomybės vystymuisi.
· Psichologinis palaikymas ir elgsenos modifikavimas. Vystantis priklausomybei, labai pasikeičia žmogaus gyvenimas. Jo pomėgiai, laisvalaikis, draugai, bendravimas vis daugiau tampa veikiamas alkoholio. Laipsniškai mažėja gebėjimas gyventi be alkoholio. Todėl gydymo tikslas turi būti ne tik nutraukti alkoholio vartojimą, bet ir išmokti gyventi blaiviai (tuo tikslu keičiant savo aplinką, draugus, bendravimo ir gyvenimo stereotipus). Tam labai padeda įvairios savitarpio pagalbos programos ir grupės, iš kurių žinomiausia yra Anoniminių alkoholikų 12 žingsnių programa. Turintys tokį palaikymą asmenys padidina savo galimybes išbūti blaivūs ir neatkristi.
Jeigu nusprendėte, kad alkoholis tampa jūsų problema
Nedelskite. Kiekvienas uždelstas mėnuo ne tik mažina galimybes pasveikti, bet ir norą gydytis. Prisiminkite, kad priklausomybė nuo alkoholio – tai ne socialinės padėties ar protinių sugebėjimų indikatorius. Alkoholiku gali tapti ir aktyvus verslininkas, ir kunigas, ir profesorius. Kurį laiką grimzdimas į ligą gali matomai netrukdyti darbui, tačiau visada nenumaldomai socialines funkcijas atlikti darysis vis sunkiau, o, kaip rodo statistika, sutrikus darbinei funkcijai ar praradus šeimą, sėkmingai gydytis tampa labai sudėtinga. Nebandykite tvarkytis patys. Tai labai retai pavyksta, net ir labai stipriems žmonės. Kreipkitės į specialistus, skirkite gydymui visas jėgas, darykite viską ką galite, naudokite kuo daugiau gydymo ir reabilitacinių bei palaikymo metodikų. Ar susirgę vėžiu galvotumėte, kad gal dar verta atidėti arba atsisakyti kokio nors reikalingo vaisto ar gydymo metodo? Jeigu ne, žinokite, kad priklausomybė nuo alkoholio pagal savo pasekmes ir gydymosi sudėtingumą dažnai nenusileidžia onkologinėms ligoms. Stenkitės išsigelbėti ir pasinaudokite visa galima pagalba.
Ką daryti artimiesiems?
Patys nevartokite alkoholio. Taip savo pavyzdžiu rodysite, kad galima gyventi ir bendrauti be jo.
Skatinkite kreiptis pagalbos. Prašymai ir reikalavimai „nustoti gerti“, „susiimti“, „mokėti gerti“ neveikia. Jeigu žmogus galėtų pats susitvarkyti, tai būtinai padarytų. Nesugebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo yra esminis priklausomybės simptomas, todėl efektyviai padėti gali tik specialistai. Žmogų paskatinti gydytis veiksmingiausia yra tuo metu, kai jis jaučia sveikatos sutrikimo simptomus po nekontroliuojamo gėrimo, nes, jiems praėjus, eilinį kartą girdėsite „susitvarkysiu pats“, „aš ne alkoholikas“, „patys gydykitės“, „gersiu kaip visi“ ir pan.
Galvokite, jeigu jūsų pastangos bevaisės. Asmens priklausomybė taip veikia šeimos ir artimųjų gyvenimą, kad reikia rimtai pagalvoti ar norite „skęsti“ kartu su juo, jeigu jis nededa pastangų gydytis. Kartais vienintelis būdas apsaugoti artimų žmonių, ypač vaikų psichologinę ir fizinę sveikatą yra palikti nenorintį kreiptis pagalbos sergantįjį nugyventi savo gyvenimą.
„Sveikas žmogus”