Jau antri metai kovo 6-tąją yra minima Pasauline glaukomos diena, siekant atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir užkirsti kelią aklumui, kurį ši liga gali atnešti. Skaičiuojama, kad 2010 m. pasaulyje bus 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma, o 2020 m. – 80 mln. ja sergančiųjų. Nežiūrint diagnostikos ir gydymo galimybių, aklumo grėsmė dėl glaukomos lieka labai didelė. 2000 m. pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, apakusių abiem akimis nuo glaukomos – tai tikrai nemaži skaičiai, verčiantys susimąstyti.
Lietuvoje glaukomos ir akių hipertenzijos (glaukomos rizikos veiksnio) atvejų yra 14,56/ 1 tūkstančiui gyventojų. Kasmet nustatoma apie 10.000 naujų glaukomos atvejų suaugusiems ir apie 300 atvejų vaikų iki 18m. amžiaus. Lietuvai tai gana dideli skaičiai. Glaukoma yra lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima. Glaukoma neturi diagnostinio “žymeklio”, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Kadangi yra įvairių glaukomų klinikinių formų, klasikiniai glaukomos požymiai dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kuomet stebimi jau toli pažengę ir negrįžtami regos nervo pakitimai. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota. Šeimos gydytojas glaukomą gali įtarti, žinodamas rizikos veiksnius: pagal šeiminę glaukominę anamnezę, glaukomai būdingus kraujotakos sutrikimus (migrena, šąlančios galūnės, žemas kraujospūdis), refrakcijos ydas ir pan.
Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai, nesukeldama jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyva glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint TV, ašarojimo – tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus būdingus glaukomai ir nukreipia specialisto konsultacijai. Pasitaiko, kad uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus galvoja, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai – tai toli pažengusios klastingos ligos – glaukomos požymis. Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali įtakoti glaukomos atsiradimą – didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), įvairūs kraujotakos sutrikimai, taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Įdomu tai, kad geltonosios rasės žmonės dažniau serga uždario kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga piktesnė ir agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais.
Glaukomų gydymo tikslas yra išlaikyti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę už efektyvią kainą. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą. Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma. Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos šiuo metu yra prieinamos ir Lietuvos pacientams. Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinika turi modernią bazę ankstyvai glaukomos diagnostikai, todėl galime drąsiai sakyti, kad glaukomos diaganostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus.
iMed