HIPERTENZIJOS GYDYMAS: MONOTERAPIJOS NEBIVOLOLIU IR KOMBINUOTO GYDYMO NEBIVOLOLIU BEI KITU VAISTU NUO HIPERTENZIJOS LYGINIMAS
Pagal Papademetriou V. Comparison of nebivolol monotherapy versus nebivolol in combination with other antihypertensive therapies for the treatment of hypertension. Am J Cardiol 2009;103:273–278.
ĮVADAS
Nebivololis (pvz., Nebilet) – selektyvus ß1 adrenoreceptorių blokatorius, pasižymintis vazodilataciniu poveikiu. Jis gerina endotelio funkciją bei angliavandenių ir lipidų apykaitą. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad nebivololis mažina kraujo spaudimą panašiai kaip ir kiti ß adrenoblokatoriai, tačiau yra saugesnis ir geriau toleruojamas (1–6). Nebivololis registruotas hipertenzijai gydyti daugiau nei 50 pasaulio šalių, o 2007 m. ir JAV. Ilgalaikiu klinikiniu tyrimu (7) nustatyta, kad nebivololis yra saugus ir veiksmingas vaistas gydant arterinę hipertenziją. Be to, kraujo spaudimą mažinantis jo poveikis ilgainiui stiprėja. Neretai gydant tokius pacientus pakanka nebivololio (pvz., Nebilet) monoterapijos.
Tai rodo šiame straipsnyje aptariamo ilgalaikio gydymo nebivololiu tyrimo rezultatai.
TYRIMO APRAŠYMAS
Dvigubai slaptame, daugiacentriame, paralelinių grupių tyrime dalyvavo pacientai, kurie buvo įtraukti į 1 iš 3 atsitiktinių imčių, dvigubai slaptų, placebo kontroliuojamų tyrimų (8–10), kuriais vertintas gydymo nebivololiu (1,25–40 mg/d.) veiksmingumas ir saugumas. Iš viso tirta per 2000 pacientų, tam tikri klinikiniai ir laboratoriniai jų rodikliai įvertinti paskutinio vizito metu, vėliau po 4, 13, 26 ir 39 savaičių. Visiems pacientams, atsižvelgiant į diastolinį kraujo spaudimą sėdint, širdies susitraukimų dažnį ir vaisto dozę ankstesnio tyrimo metu, skirtas gydymas nebivololiu (5, 10 ar 20 mg 1 k./d.). Po 4 gydymo savaičių, jei atsakas buvo nepakankamas (vidutinis diastolinis kraujo spaudimas sėdint išliko >90 mm Hg), nebivololio dozė buvo didinama ar (ir) papildomai skiriama tiazidinio diuretiko arba 5 mg amlodipino (1 lygio papildomas gydymas). Jei ir tokiu gydymu nepavykdavo
pasiekti tikslinio kraujo spaudimo bei pulso, kartu su nebivololiu buvo skiriama
tiazidinio diuretiko ir triamterino arba 10 mg amlodipino (2 lygio papildomas
gydymas).
Duomenų analizei palengvinti pacientai kiekvieno apsilankymo metu buvo padalijami į 4 grupes: monoterapijos nebivololiu (5–10 mg); nebivololio ir diuretiko derinio; nebivololio ir kalcio kanalų
blokatoriaus derinio; nebivololio ir kito vaisto nuo hipertenzijos derinio. Pacientų skaičius grupėje keitėsi kiekvieno apsilankymo metu.
Pirminis tyrimo tikslas buvo įvertinti ilgalaikio gydymo nebivololiu veiksmingumą ir saugumą pacientams, sergantiems I ir II stadijos hipertenzija.
Pagrindinis veiksmingumo kriterijus buvo vidutinis diastolinio kraujo spaudimo sėdint pokytis (matuotas vidutiniškai 24+2 valandos po dozės suvartojimo): atsakas į gydymą nustatytasm tuomet, jei paciento vidutinis diastolinis kraujo spaudimas sėdint tyrimo pabaigoje buvo <90 mm Hg ar sumažėjo
1 pav. Vidutinis kraujo spaudimo sėdint pokytis tyrimo metu, palyginti su pradiniu,
skiriant nebivololio monoterapiją
DKSs – diastolinis kraujo spaudimas sėdint; SKSs – sistolinis kraujo spaudimas sėdint.
daugiau nei 10 mm Hg, palyginti su buvusiu tyrimo pradžioje.
Nebivololio saugumas vertintas pagal nepageidaujamų reakcijų dažnį, objektyvius požymius, klinikinius rodiklius (įskaitant ir kūno masės matavimą), elektrokardiogramos bei laboratorinių rodiklių pokyčius.
REZULTATAI
Į 3 pradinius tyrimus (8–10) atrinkta 2016 pacientų. Iš jų 86,2 proc. baigė tyrimą: 169 placebo ir 1569 nebivololio grupėje. Iš 845 pradėjusių naują 9 mėnesių trukmės tyrimą 9,6 proc. Prieš tai skirta placebo, o 90,4 proc. – nebivololio.
Vidutinis tirtų pacientų amžius buvo 53 metai, apie pusę jų sudarė vyrai (53,4 proc.). Tyrimo pabaigoje 607 pacientams (72 proc.) skirta nebivololio monoterapija, 206 (24 proc.) – nebivololio ir diuretiko, 21 (2 proc.) – nebivololio ir amlodipino, 11 (1 proc.) – nebivololio ir kito vaisto nuo hipertenzijos derinio. Tik 1,1 proc. iš 845 pacientų skirtas 2 lygio papildomas gydymas. Pacientai gerai toleravo skirtus vaistus. Nebivololio ir diuretiko derinio grupėje gydymą tęsė 92
proc. pacientų, nebivololio monoterapijos grupėje 94,8 proc., o nebivololio ir amlodipino ar kito vaisto nuo hipertenzijos derinio grupėse – visi pacientai.
Veiksmingumas
Nebivololiu gydytiems pacientams užfiksuotas statistiškai reikšmingai ir nuolat sumažėjęs kraujo spaudimas, palyginti su pradiniu. Labiausiai kraujo spaudimas sumažėjo nebivololio monoterapijos grupėje. Tyrimo pabaigoje vidutinis diastolinis ir sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo atitinkamai 15,0 mm Hg ir 14,8 mm Hg (1 pav.).
Kraujo spaudimas taip pat reikšmingai sumažėjo nebivololio ir diuretiko derinio grupėje: diastolinis kraujo spaudimas – 12 mm Hg, sistolinis – 16,2 mm Hg. Panašios tendencijos užfi ksuotos ir nebivololio bei amlodipino ar nebivololio ir kito vaisto nuo hipertenzijos derinio grupėse, tačiau dėl mažo šių grupių pacientų skaičiaus sunku daryti apibendrinimus.
Atsakas į gydymą nustatytas 74 proc. pacientų, gydytų vien nebivololiu, ir 65,5 proc. vartojusių nebivololio ir diuretiko derinio (2 pav.). Nebivololio monoterapijos ir derinio su diuretiku grupėse širdies susitraukimų dažnis sumažėjo atitinkamai 7,7 ir 8,5 k./min.
Saugumas
Gydymas 5–20 mg nebivololio 1 k./d. buvo saugus ir gerai toleruojamas. Dauguma nepageidaujamų reakcijų buvo lengvos ar nespecifi nės (1 lentelė). Su vaistu susijusios nepageidaujamos reakcijos, dėl kurių teko nutraukti gydymą, ar pavojingos nepageidaujamos reakcijos buvo retos. Dažniausia nepageidaujama reakcija buvo galvos skausmas (5,4 proc.), jos dažnis tyrimo metu sumažėjo nuo 3,4 proc. (28 dieną) iki 0,5 proc. (273 dieną). Nepageidaujamų reakcijų, būdingų ß adrenoblokatoriams, dažnis taip pat buvo mažas.
Nepageidaujamų reakcijų dažnis kombinuoto gydymo grupėje buvo didesnis, palyginti su monoterapijos nebivololiu grupe. Sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo retos. Iš viso 17 pa-
2 pav. Pacientų, kuriems nustatytas atsakas į gydymą, skaičius tyrimo pabaigoje
1 lentelė. Dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos visose (ir monoterapijos,
ir kombinuoto gydymo) grupėse (n=845).
cientų (2,0 proc.) užfi ksuota sunkių nepageidaujamų reakcijų: 12 skirta vien nebivololio, 4 – nebivololio ir diuretiko derinio, 1 – nebivololio ir kito vaisto nuo hipertenzijos derinio.
APIBENDRINIMAS
Atlikus ilgalaikį gydymo nebivololiu tyrimą nustatyta, kad 5–20 mg šio selektyvaus ß1 adrenoblokatoriaus dozė yra saugi ir veiksminga, gydant hipertenzija sergančius pacientus. Tai pasakytina apie nebivololio monoterapiją ir gydymą šio vaisto deriniu su diuretiku ar kitais vaistais nuo hipertenzijos. Daugiau nei 78 proc. pacientų nustatytas atsakas į gydymą vien nebivololiu ir 65 proc. – į gydymą nebivololio ir diuretiko deriniu. Šį, iš pirmo žvilgsnio keistą, skirtumą galima paaiškinti tuo, kad kombinuotas gydymas skirtas tik tiems pacientams, kuriems nepakako monoterapijos nebivololiu.
Nebivololio sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnis buvo mažas. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad gydant nebivololiu nepageidaujamų reakcijų dažnis yra panašus kaip placebo grupėje (3, 8–12). Šį tyrimą dėl nepageidaujamų reakcijų nutraukė tik 3,1 proc. pacientų, gydymą tęsė 94,3 proc. Nebivololis buvo saugus, gerai toleruojamas vaistas, o tipiškos tradiciniams ß adrenoblokatoriams nepageidaujamos reakcijos pasireiškė retai (7).
Nebivololis yra lipofi linis, labai selektyvus ß1 adrenoblokatorius, sukeliantis vazodilatacinį poveikį (8–11, 13–16). Šios jo savybės nulemia didelį veiksmingumą ir saugumą, lemia mažą
tradiciniams ß adrenoblokatoriams būdingų nepageidaujamų reakcijų dažnį.
Be to, nebivololis, kitaip nei tradiciniai ß adrenoblokatoriai, nedidina cukrinio diabeto rizikos. Šios nebivololio savybės naudingos hipertenzija sergantiems pacientams, nes užtikrinama papildoma gydymo nauda.
Parengė gyd. E. RINKŪNIENĖ
Gauta: 2009-01-12
Žurnalas “Internistas”