Riebalai – svarbi širdies, smegenų, imuninių ląstelių ir daugelio kitų organizmo ląstelių sudedamoji medžiaga. Mokslininkai pastebi, kad mėsoje, žuvyje ir kituose maisto produktuose esantys riebalai yra nevienodi – jie skiriasi sudėtimi ir poveikiu sveikatai.
Skiriamos dvi riebalų rūšys: „gerieji“ riebalai, turintys mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir „blogieji“, turintys sočiųjų rūgščių. Viena iš svarbiausių „gerųjų“ riebalų dalių – polinesočiosios riebalų rūgštys – dar vadinamos nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis (omega 3 ir omega 6). Pastarosios yra labai svarbios ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikatai.
Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl privalo jų gauti su maistu. Jei organizmas omega 3 ir omega 6 negauna, žmogui kyla rimtų ligų grėsmė. Omega 3 ir omega 6 nepakeičiamos dar ir todėl, kad iš jų žmogaus organizme pasigamina kitos riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios vaikų protiniam vystymuisi, regėjimui bei augimui. Pastaruoju metu mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių.
Beveik prieš 20 metų nustatyta, kad motinos pienu maitintų 6–8 metų amžiaus vaikų intelekto koeficientas yra didesnis nei maitintų pieno mišiniais (be IGPNRR) ar karvės pienu.
Manoma, kad daugiausia įtakos intelektui turi tai, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna nepakankamai IGPNRR, iš kurių svarbiausia – dekosaheksanoinė rūgštis (DHR). 2000 metais buvo nustatyta, kad omega 3 riebalų rūgštis pagerina ankstyvą neišnešiotų ir išnešiotų kūdikių regėjimo vystymąsi.
IMed
