1960 m. rinkoje pasirodę kalcio kanalų blokatoriai šiandien yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Jau įrodyta, kad jie veiksmingai gydo hipertenziją,krūtinės anginą bei širdies ritmo sutrikimus. Septintajame Jungtinio nacionalinio komiteto (JNK) pranešime nurodoma, kad pirmaeiliai vaistai hipertenzijai gydyti turėtų būti tiazidiniai diuretikai.Tačiau ALLHAT tyrimo rezultatai rodo, kad didelei hipertenzija sergančių pacientų daliai vieno vaisto nepakanka. Tokiais atvejais siekiant reguliuoti arterinį kraujo spaudimą gali būti pasirenkami dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai.
Lerkanidipinas yra dihidropiridininis kalcio kanalų blokatorius, šiandien vartojamas lengvai ir vidutinio sunkumo hipertenzijai gydyti. Daugybe tyrimų įrodyta, kad jo veiksmingumas prilygsta kitų dihidropiridininių kalcio kanalų blokatorių veiksmingumui, o toleruojamas jis geriau nei kiti šios grupės preparatai.
Ypatinga cheminė sandara
Visi šios klasės medikamentai blokuoja L tipo kalcio kanalus ir taip neleidžia kalciui patekti į lygiųjų raumenų ląsteles, dėl to kraujagyslės išsiplečia. Nors lerkanidipinas yra raceminis R- ir S- enantiomerų
mišinys, L tipo kalcio kanalams giminingiausias yra S-enantiomeras.
Dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai skiriasi vazoselektyvumu, taip pat lipofiliškumu-būtent nuo to priklauso vaisto veikimo pradžia, trukmė bei šalutinis poveikis. Lerkanidipinas yra tokios cheminės sandaros, kuri leidžia jam kaip kalcio kanalų receptorių blokatoriui veikti palaipsniui: taip galima paaiškinti, kodėl kraujospūdį mažinantis poveikis yra nuolatinis
ir nekintamas, o šalutinis – nedažnas. Panašiai kaip amlodipino, lerkanidipino veikimo laikas yra ilgas, todėl gali būti vartojamas tik kartą per parą. Be to, vaistais yra labai lipofiliškas,taigilabai lengvai patenka į ląstelių membraną ir čia yra saugomas. Galbūt viena iš įdomiausių lerkanidipino savybių ta, kad jis geba prasiskverbti pro cholesterolio „persisunkusias” ląstelių membranas (tai būdinga aterosklerozei). Cholesterolio sluoksnis gali turėti įtakos visų dihidropiridininių kalcio kanalų blokatorių koncentracijai ir jų kraujospūdį mažinančiam poveikiui. In vitro tyrimai rodo, kad lerkanidipinas kraujagysles veikia selektyviausiai ir jų lygiesiems raumenims yra giminingiausias, palyginti su kitais lygiaisiais raumenimis. Be to, lerkanidipinas nedaro jokio poveikio širdies susitraukimų dažnumui ir reikšmingai nekeičia elektrokardiografiniųparametrų.
Lerkanidipinas greitai ir beveik visiškai absorbuojamas virškinamajame trakte. Pirmojo metabolizmo rato metu jis virsta neveikliais metabolitais, todėl sergant hipertenzija absoliutusis pasisavinimas po valgio yra 10 proc, daugiau kaip 98 proc. vaisto susijungia su plazmos baltymais.
Klinikinių tyrimų apžvalga
Kraujospūdį mažinantis lerkanidipino poveikis tirtas klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo lengva ir vidutinio sunkumo pirmine hipertenzija sergantys pacientai, taip pat pacientai, sergantys gydymui atsparia bei sunkia pirmine hipertenzija, bei pagyvenę asmenys.
12 mėn. trukmės tyrimu [1], kuriame dalyvavo 355 lengva ir vidutinio sunkumo hipertenzija sergantys asmenys, nustatyta, kad jau po keturių gydymo lerkanidipinu savaičių vidutiniškai 49 proc. pacientų arterinis kraujo spaudimas normalizavosi. Vaisto dozė iki 30 mg didinta mažai daliai pacientų (16 proc), o sudėtinio gydymo prireikė tik 3,4 proc. Iš 60 gydymo atsisakiusių asmenų dėlvaisto šalutinio poveikio tai padarė tik 16. Taigi gydymas lerkanidipinu laikomas veiksmingu ir gerai toleruojamu.
Daugiacentriu atsitiktinių imčių dvigubai akiu paralelinių grupių tyrimu [2], kuriame dalyvavo 18-70 metų pacientai, sergantys lengva ir vidutinio sunkumo hipertenzija, nustatyta, kad, palyginti su kitais dihidropiridininiais kalcio kanalų blokatoriais, lerkanidipinas, vartojamas 10-20 mg doze per parą, taip pat veiksmingai mažina arterinį kraujo spaudimą.
Kitu daugiacentriu atsitiktinių imčių dvigubai aklu paralelinių grupių tyrimu [3] buvo lyginamas trijų dihidropiridininių kalcio kanalų blokatorių poveikis arteriniam kraujo spaudimui ir širdies susitraukimų dažnumui. Paaiškėjo, kad lerkanidipinas
arterinį kraujo spaudimą mažino nė kiek ne prasčiau nei felodipinas ir nifedipinas, bet buvo daug geriau už juos toleruojamas. Geresnį lerkanidipino toleravimą rodo ir kiti tyrimai [3-6].
Kadangi buvo nustatyta, kad lerkanidipinas toks pat veiksmingas kaip kiti dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai, o toleruojamas už juos geriau, beliko jį palyginti su kitų grupių vaistais. Jis klinikiniais tyrimais lygintas su atenololiu, kapto-priliu bei lozartanu.
Daugiacentriu atsitiktinių imčių kontroliuojamuoju dvigubai aklu tyrimu [7] lerkanidipinas lygintas su atenololiu gydant lengvą ir vidutinio sunkumo hipertenziją. Abu vaistai veiksmingai mažino hipertenziją, tačiau šalutinio poveikio dažnumas lerkanidipino grupėje buvo šiek tiek didesnis (10,2 proc.) nei atenololio (7,2 proc). Kaip ir tikėtasi, širdies susitraukimų dažnumas atenololio grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnis, o lerkanidipinas jokios įtakos jam neturėjo.
Lerkanidipinas su kaptopriliu taip pat lygintas daugiacentriu atsitiktinių imčių dvigubai aklu tyrimu [8]. Nustatyta, kad abu vaistai vienodai veiksmingai reguliavo kraujospūdį, neturėjo įtakos širdies susitraukimų dažnumui. Be to, šalutinio poveikio
dažnumas vaistų grupėse visiškai nesiskyrė, abu preparatai toleruoti gerai.
Panašūs ir atsitiktinių imčių kontroliuojamojo tyrimo [9], kuriuo buvo lyginamas lerkanidipinas ir lozartanas, rezultatai.
Išvada
Atsižvelgiant į skaudžius hipertenzijos padarinius žmonių sveikatai, didelę grėsmingą nekontroliuojamo arterinio kraujospūdžio įtaką formuojantis įvairioms komplikacijoms, būtina visomis įmanomomis ir turimomis priemonėmis siekti efektyvios kraujospūdžio kontrolės. Kai sunku pasiekti reikiamą kraujospūdį gydant vienu vaistu, būtina rinktis gydymą vaistų deriniais. Neretai pasirinkimą riboja vaisto toleravimas, kontraindikacijos, atsargumo priemonės ir kaina. Kalcio kanalų blokatoriai vartojami tiek vieni, tiek kartu su kitais vaistais, tačiau gydymą jais neretai ribodavo gan dažni šios klasės vaistų sukeliami šalutiniai reiškiniai: edema, galvos skausmas ir svaigimas. Lerkanidipinas – naujesnis kalcio kanalų blokatorius, pasižymintis laipsniška veikimo pradžia ir ilga veikimo trukme, leidžia išvengti tokio nepageidaujamo poveikio. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad jis veiksmingumu prilygsta kitiems kraujospūdį mažinantiems medikamentams, bet iš kitų kalcio kanalų blokatorių išsiskiria nedažnu šalutiniu poveikiu.
Gyd. Vilma Jaskovikienė
KMU Šeimos klinika