Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai primena, kad kiekvieną pavasarį, rekomenduojama ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje. Medikai pateikia praėjusių metų statistiką, kuri priverčia susimąstyti net didžiausius skeptikus. Šulinio vandens kokybe turėtų susirūpinti ne tik nuosavų namų gyventojai, bet ir sodininkai.
2007 m. Šiaulių apskrityje dėl nitratų kiekio nustatymo ištirti 1689 šuliniai, iš kurių net 1023 ( 60,6 proc. ) šuliniuose nustatytas padidintas nitratų kiekis. Dėl mikrobinių rodiklių ištirti 1205 šuliniai, iš kurių 348 (28,9 proc.) šuliniuose nustatyta padidinta mikrobinė tarša.
– Šiaulių mieste taip pat buvo ištirta šachtinių šulinių vandens kokybė. Dėl nitratų kiekio nustatymo ištirti 167 šuliniai, iš kurių 74 (44,3 proc.) šuliniuose nustatytas padidintas nitratų kiekis. Dėl mikrobinių rodiklių ištirti 122 šuliniai, iš kurių 23 ( 18,9 proc. ) šuliniuose nustatyta padidinta mikrobinė tarša, – apie praėjusių metų statistinius duomenis pasakoja Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Janina Tamošiūnienė.
Medikės teigimu, gyventojai turėtų žinoti, jog nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo bei spalvos. Tokį vandenį gerti itin pavojinga sveikatai. Vandenį, kuriame yra nitratų, galima naudoti skalbti ar praustis. – Tačiau negalima laistyti daržų ir šiltnamių, nes nitratai į organizmą pateks per daržoves ir vaisius, – sako J. Tamošiūnienė.
Specialistai, šulinį valyti rekomenduoja vieną kartą metuose. Geriausia, šulinio valymo darbus atlikti jau nutirpus sniegui. Pirmiausia reikia išpumpuoti šulinio vandenį. Tada sutvarkyti šulinio rentinių sudūrimus bei rentinio sieneles, jas kruopščiai nugrandyti nuo apnašų. Išvalius šulinio dugną, suformuoti naują filtracinį sluoksnį. Svarbu žinoti, jog prisirinkus vandens, jo naudoti dar negalima, nes būtina atlikti vandens dezinfekciją.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad nitratų toksiniam poveikiui itin jautrūs yra infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės. Tačiau ypatingai jautrūs nitratų toksiniam poveikiui yra kūdikiai iki 3 mėnesių ( besilaukiančioms ir auginančioms iki 6 mėn. kūdikius šulinių vanduo tikrinamas nemokamai) ir nėščios moterys. Taip pat sergantieji širdies ir širdies kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų ligomis ar anemija.
Nuosavų namų gyventojai, sodininkai šulinio vandenį gali išsitirti šias paslaugas teikiančiose laboratorijose.
Nitratų perteklius geriamajame vandenyje yra labai pavojingas sveikatai. Leidžiama nitratų koncentracija šulinio vandenyje – ne daugiau 50,0 mg/l.
Patarimai
• Šulinio vietos parinkimas
Teritorija turi būti švari, apsaugota nuo taršos. Taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys, jeigu tokios galimybės nėra, potencialūs taršos objektai. Reglamentuojami atstumai nuo šulinio iki visuomeninių pastatų:
iki tvarto – 25 m . ( bet ne arčiau 15 m.);
iki mėšlidės – 25 m. ( bet ne arčiau 20 m.);
iki nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto – 25 m. ( bet ne arčiau 15 m.);
iki garažo, šiltnamio -10 m. ;
iki vietinės nuotekų valyklos – 15 m.;
iki antžeminio ar požeminio skysto rezervuaro – 15 m.
Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose.
• Šulinio įrengimas ir apsauga
Filtras – 0,4–0,6 m. storio iš kelių smėlio ir žvyro sluoksnių. Rentinys turi būti ne žemesnis 0,8 m..
Aplink šulinį įrengiama 1,5 m. gylio ir 0,7–0,8 m. pločio plūktinė molio arba priemolio užtūra, užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu.
Žemės paviršiuje aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m. pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfaltinė danga su nuolydžiu nuo šulinio,
Šulinys turi būti su stogeliu, turėti mechaninę arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą. Naudojant kibirą, prie šulinio turi būti suoliukas kibirui pastatyti.
Vanduo semiamas tik specialiai tam tikslui skirtu kibiru. Stogelis turi turėti ventiliacijos angą.
• Šulinių priežiūra
20 m. spinduliu aplink šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastimi. Vieną kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti, atlikti dezinfekciją. Prieš valant šulinį, išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, nuvalomos rentinių sienelės, jeigu reikia suremontuojamas, išvalomas dugnas.
Atliekant dezinfekciją, sienelės gausiai išpurškiamos 5 proc. chlorkalkių tirpalu. (500 gr. chlorkalkių 10 l vandens) arba 3 proc. kalcio hipochloritu. Kai šulinys prisipildo vandens, vanduo turi būti dezinfekuojamas. Prieš dezinfekuojant vandenį nustatomas vandens kiekis šulinyje. Dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100 –150 g/ m3 tai atitinka 400- 600 g. chlorkalkių (25 proc. aktyviojo chloro) miltelių 1 m3 vandens. Reikalingas chloro preparato kiekis išmaišomas nedideliame kiekyje vandens iki vientisos masės, praskiedžiamas ir supilamas į šulinį. Šulinio vanduo kibiru išmaišomas kelis kartus, po to šulinys uždaromas 6-10 valandų. Praėjus šiam laikui, šulinio vanduo išsemiamas. Galima naudoti ne tik chloro, bet ir kitus preparatus (medžiagos dozuojamos pagal gamintojų pateiktas instrukcijas). Dezinfekcijai galima naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizuotus ar registruotus biocidus.
Daugiau informacijos:
Reda Ulinskaitė
Darbo organizavimo skyriaus vyr. specialistė
ryšiams su visuomene
Tel. 8 41 59 6383
El. p. spauda@svsc.lt