Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač šiaurės vakarų ir šiaurės rytų rajonuose, vis dažniau registruojami žmonių cistinės ir alveoliarinės echinokokozės atvejai. Per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus apskrityje užregistruoti 42 susirgimai echinokokoze. Šiais metais Vilniaus apskrityje diagnozuoti penki echinokokozės atvejai.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojos Birutos Zdanevičienės, echinokokozę sukelia labai mažo šuninio kaspinuočio lervos. Suaugęs kaspinuotis yra 2–5 mm ilgio. Echinokokozę platina mėsėdžiai gyvūnai: lapės, šunys, rečiau vilkai, katės ir kt. gyvūnai, kurių žarnyne parazituoja šuniniai kaspinuočiai. Šios ligos sukėlėjams patekus į žmogaus organizmą, kepenyse, rečiau plaučiuose, smegenyse ar kituose organuose susiformuoja įvairaus dydžio cistiniai dariniai. Ligonių mirštamumas, užsikrėtus šiais parazitais, siekia nuo 2 iki 90 proc. Lietuvoje yra paplitusios dvi echinokokų rūšys, kurios sukelia cistinę ir alveoliarinę echinokokozę.
Pagrindiniai cistinės echinokokozės šeimininkai ir platintojai yra šunys, rečiau vilkai, lapės ir kiti laukiniai mėsėdžiai, kurie užsikrečia suėdę tarpinių šeimininkų – kiaulių, avių kepenis ar kitą organą su echinokokinėmis pūslėmis. Tarpiniai šeimininkai užsikrečia per užsikrėtusių šunų ar kt. šuninių šeimos gyvūnų užterštą aplinką. Žmogus yra atsitiktinis parazito tarpinis šeimininkas.
Gydytoja B. Zdanevičienė gerai prisimena atvejį, kai echinokokoze susirgo 7 metų mergaitė. Jai mokykloje berniukas spyrė į pilvą. Kepenyse buvo trys ligos sukėlėjo cistos, viena jų trūko ir antrokė patyrė anafilaksinį šoką. Po įvairių tyrimų buvo rasta echinokokų ir manoma, kad šia liga ją galėjo užkrėsti namuose laikoma katė, kuri dažnai būdavo lauke ir ant savo kailio atnešė sukėlėjų.
Cistinė echinokokozė išplitusi Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, ten kur žmonės namuose skerdžia naminius gyvulius ir turi glaudų kontaktą su šunimis.
Alveoliarinės echinokokozės sukėlėjų pagrindiniai šeimininkai yra lapės, rečiau šunys, vilkai, usūriniai šunys, katės. Gyvūnai apsikrečia suėdę tarpinį šeimininką – laukinius pelinius graužikus su sukėlėjo cistomis. Beje, kaip pabrėžia gydytoja B. Zdanevičienė, Lietuvoje didžiausią grėsmę kelia gausi rudųjų lapių populiacija. Apsikrėtusios rudosios lapės, kaip ir kitose Europos endeminėse vietose, artėja prie žmonių gyvenviečių, miestų, maitinasi pelėmis, žiurkėmis. Užsikrėtusios lapės žarnyne kaspinuotis subręsta ir išskiria kiaušinėlius į aplinką su išmatomis. Jie atsparūs temperatūros pokyčiams ir gyvybingi aplinkoje išlieka 1 – 2 metus. Sergančiam gyvūnui liga išoriškai nepasireiškia.
Žmogus užsikrečia echinokoko kiaušiniams patekus į burną su neplautais vaisiais, daržovėmis, per užterštas rankas, vandenį, vartojant įvairias miško gėrybes, kurios gali būti užterštos užsikrėtusių lapių, vilkų ir kitų mėsėdžių išmatomis.
Nesilaikant higienos, galima užsikrėsti nuo sergančių naminių šunų, kačių. Naminių gyvūnų kailis gali užsiteršti ligos sukėlėjais nuo užterštos aplinkos. Didesnę riziką užsikrėsti echinokokais turi medžiotojai ir jų šunys, kurie sukėlėją parneša į namus, užteršia aplinką, o vaikai, glostydami šunį, užsikrečia per neplautas rankas. Taip pat gali užsikrėsti ir veterinarijos specialistai ar asmenys, kontaktuojantys su lapėmis, vilkais, naminėmis katėmis, šunimis, kurie maitinosi graužikais ar sergančio gyvulio mėsa, žemės ūkio darbuotojai ir kt.
Alveoliarinė echinokokozė – didžiausią mirštamumą sukelianti žmonių helmintozė. Per 10 metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo ir negydant, apie 90 proc. ligonių miršta. Kartais liga gali progresuoti ir greičiau. Echinokoko cista auga lėtai, todėl daugelį metų (apie 5-15 m.) žmogus ligos simptomų gali ir nejusti. Liga dažniausiai pažeidžia kepenis. Auganti cista spaudžia gretimus audinius ir organus (inkstus, blužnį,krūtinės ląstos minkštuosius audinius, taukinę, gimdą, kiaušides). Ligonis jaučia skausmą ir diskomfortą pilvo srityje, silpnumą, gali atsirasti gelta, odos niežulys, anemija, krinta svoris. Plaučių echinokokozė pasireiškia kosuliu, dusuliu arkrūtinės skausmu.
Alveokoko cista paprastai vystosi kaip auglys, galintis išplisti į kitus organus, todėl klaidingai gali būti diagnozuota kaip kepenų vėžys ar cirozė.
Paprastai cista aptinkama ultragarsu, rentgenu, kompiuteriniu tomografu. Įtarus echinokokozę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris gali padėti diagnozuoti šią ligą.
Gydytoja B. Zdanevičienė gyventojams rekomenduoja dažnai plauti rankas muilu ir šiltu vandeniu, ypač pabendravus su gyvūnais; kruopščiai plauti vandeniu daržoves, uogas, vaisius; miško gėrybes; neleisti katėms ir šunims maitintis graužikais, sirgusio gyvūno mėsa; sirgusio gyvūno skerdiena turi būti neprieinama naminiams gyvūnams (saugiai užkasta ar sudeginta); neliesti gyvų ar nugaišusių lapių, vilkų ar kt. šuninių šeimos gyvūnų. Medžiotojai turėtų dėvėti apsaugines pirštines liesdami gyvūną; nelaikyti namuose laukinių gyvūnų, jų jauniklių ir neleisti jiems artintis prie namų.
Parengė:
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Biruta Zdanevičienė,
Tel. (8-5) 231 4409, mob. 861226210
el.p. uzkrligos@vilniausvsc.lt
