Vaikai kiekvieną dieną grįžta iš mokyklos apsikrovę visu tuo, ką reikia
išmokti, atlikti, parašyti… pirmas klausimas – laikas, reikalingas galutinai
palikti mokyklos pasaulį ir įžengti į namų pasaulį. Jaunesniems nei 13 metų
vaikams reikia nuo 45 minučių iki 2 valandų poilsiui ir žaidimams. Kol kas
atidėkite pokalbius apie mokyklą: vaikui vargu ar pavyks persijungti, jei vos
peržengus slenkstį jis pateks į apklausą apie tos dienos matematikos kontrolinį
darbą.
Auksinė taisyklė: namų darbų ruošimą paversti kasdieniniu ritualu,
vykstančiu tam tikrą valandą, vienoje ir toje pačioje vietoje, rašo žurnalas
"Psychology". Tokie rėmai padeda stabilizuoti mokymosi procesą. „Geriausias
laikas namų darbams ruošti – nuo 15 iki 17-18 valandos.
Ką daryti, jei jau vėlu, o vaikas dar nieko nepadarė? Šiandien – nieko: jūs
tiesiog jau nebespėjote. Prie to, kas neatlikta, galima pabandyti grįžti ryte,
atsikėlus anksčiau ar pakartojus užduotį pakeliui į mokyklą“, – sako biologijos
mokslų daktarė, Augimo fiziologijos instituto direktorė Marjana Bezrukich.
REKLAMA
O štai namų darbų ruošimo trukmė gali būti įvairi: kiekvieno mokinio ritmas būna
vis kitoks, be to, skiriasi ir užduotų namų darbų apimtis. „Mokiniams sunku
viską padaryti vienu prisėdimu. Esant 8-12 metų idealus darbo laikas –
pusvalandis be pertraukos. Dirbant ilgiau vaikams sunku sukaupti dėmesį“. Dėl to
reikalingos pertraukos – 5-10 minučių, per kurias vaikas gali atsipalaiduoti,
pakeisti padėtį, sumažinti regėjimo įtemptumą. Galima išgerti stiklinę sulčių,
suvalgyti obuolį ar šokolado gabalėlį.
Ar suaugęs reikalingas?
Taip, nes be jo buvimo vaikams dar sunkiau organizuoti savo darbą. „Jiems reikia
kelerių metų išmokti savarankiškai dirbti ir laikytis savo grafiko. Likus akis į
akį su namų darbais, vaikas rizikuoja „užstrigti“ prie vienos užduoties, pusę
valandos skaityti uždavinio sąlygą ir nė nepajudėti į priekį“, – sako mokyklos
psichologė Natalija.Jevsikova. Be to, vaikams reikalingas pagyrimas už tai, kas
padaryta. Suaugusiojo (nebūtinai tėčio ar mamos – svarbu, kad tai būtų žmogus,
kuriuo vaikas pasitiki) buvimas juos ramina ir stiprina pasitikėjimą savo
jėgomis.
Jei neturite galimybės kasdien būti kartu su vaiku, susitarkite dėl namų darbų
ruošimo taisyklių. Pavyzdžiui, vaikas savarankiškai skaito ir atlieka
nesudėtingas užduotis, o jūs, grįžę iš darbo, patikrinsite, kas padaryta, ir
būsite greta, kol vaikas pabaigs tai, kas liko. „Neverskite vaiko perrašinėti
viską, jei darbe pastebėsite kokių nors neesminių klaidų. Tiesiog išmokykite
vaiką gražiai ištaisyti klaidas jau atliktoje užduotyje“, – įspėja M.Bezrukich.
Kai kuriose šeimose įprasta visus darbus ruošti juodraštyje, tėvai vakare viską
patikrina, o artėjant nakčiai pusiau miegantis vaikas viską perrašo į švarraštį.
Ir, savaime suprantama, pridaro naujų klaidų. „Nėra nieko blogiau nei bukas
mechaniškas perrašymas. Juodraštyje galima pasimokyti rašyti atskiras raides ar
žodžius, paskaičiuoti stulpeliu ar išspręsti kokį uždavinį. Bet visai nereikia
juodraštyje atlikinėti visos, pavyzdžiui, lietuvių kalbos užduoties, kad vėliau
ją būtų galima perrašyti į namų darbų sąsiuvinį“, įsitikinusi N.Jevsikova.