Mamos vis dažniau veržiasi grįžti į darbą, o jaunos mažylių močiutės „džinsuotos
tekinom“ tvarko ne mažiau svarbius reikalus. Tokiu atveju mažyliui tenka ieškoti
auklės. Kokios norėtumėte? Atsakingos, mylinčios jūsų vaiką, švelnios, darbščios,
atsižvelgiančios į visus jūsų prašymus, galbūt net skaniai gaminančios. Taigi
norite nei daug, nei mažai – idealios moters. Nuraminsiu – idealių nebūna,
tačiau kuo geresnės ieškoti būtina. Kaip tai daryti, skaitykite toliau.
5 klausimai, į kuriuos turite atsakyti sau prieš rinkdamiesi auklę:
1.Kokios auklės ieškote: valandinės, kuri su mažyliu būtų tik tada, kai jūs
norėsite išeiti, pavyzdžiui, į kirpyklą arba tvarkyti savo reikalų, ar visai
darbo dienai?
2.Kada dirbs auklė: ar tik darbo dienomis, ar jos paslaugų prašysite vakarais,
savaitgaliais? O gal reikės „darželinuko auklės“ – vakarais, savaitgaliais ar
kai vaikas suserga ir neina į darželį?
3.Ar auklės reikės per atostogas vykstant į kelionę?
4.Ko tikitės iš auklės: ar kad ji bus tik su vaiku, ar ir turės padėti
sutvarkyti namus?
5.Kokių reikalavimų keliate auklei: ji turi būti tiesiog „gera“ ar norite
išskirtinių sugebėjimų, pavyzdžiui, kad mokėtų anglų ar vokiečių kalbą,
skambintų pianinu ir pan.?
Jeigu atsakėte į šiuos klausimus, vadinasi, maždaug žinote, kokios auklės
norėtumėte savo brangenybei. Metas kibti į darbą ir pradėti ieškoti. Jūsų
dėmesiui du būdai:
1. Auklė „iš patikimų rankų“.
Taip rasti tinkamą žmogų bene lengviausia. Juk rekomenduojamą žmogų jau „išbandė“
tas, kuriuo jūs pasitikite – bendradarbė, kaimynė, giminaitė. Deja, „geroji“
auklytė nesėdės ir nelauks, kol jums reikės paslaugų. Patikima ir savo darbą
išmananti auklė darbą paprastai randa greitai. Šiandien auklę vis sunkiau
susirasti, mat daug gerų specialistų išvyksta dirbti į užsienį, o mums tenka
rinktis iš to, kas lieka. Galų gale ir draugai ne visada pažįsta žmogų (pažvelkite
į juos pačius: ar jie tikrai reiklūs? ar požiūris į vaiką panašus?), kuriam
drąsiai patikėtumėte savo brangiausią turtą.
2. Skelbimas laikraštyje.
Bene populiariausias būdas surasti auklę. Deja, pats sudėtingiausias.
Apsišarvuokite kantrybe ir pasiryžkite skirti paieškoms laiko. Neretai net ne
vieną savaitę.
I žingsnis – „Alio, laba diena“
Net jei viską parašėte skelbime, tai tikrai nereiškia, kad skelbimas bus
perskaitytas atidžiai. Jei auklės ieškote neturinčiam nė metukų kūdikiui,
kalbėdami telefonu su kandidatėmis tai pabrėžkite. Vienos nenorės terliotis su
sauskelnėm, kitos pasiskųs sveikata ir atsisakys kilnoti vaiką. Bus ir tokių,
kurios paklaususios vaiko lyties pasakys: „Berniukas? Oi, ne. Aš noriu
prižiūrėti mergaitę.“
Tai, kas jums labiausiai rūpi, pavyzdžiui, ar moteris turi patirties, kur dirbo,
kiek jai metų, verčiau išsiaiškinkite jau pirmą kartą kalbėdami telefonu.
Pamatysite, kai kurių skambinančiųjų vien tik dėl tam tikrų niuansų kalbėtis
nebekviesite.
II žingsnis – „Akis į akį“
Su atrinktais žmonėmis galite susitikti jų pačių namuose, neutralioje vietoje
arba savo namuose. Pastarasis variantas gali būti kiek rizikingas. Ne paslaptis,
šioje žemėje yra ir labai įkyrių asmenų, kurių nė su šluota iš savo namų
neišvarysite. Antra vertus, jei ieškote auklės kūdikiui, galėsite įvertinti
auklės sugebėjimus elgtis su tokio amžiaus vaikais. Stebėkite, kuo auklė labiau
domisi: ką vaikas valgo, kaip miega ar kiek ji gaus algos. Atkreipkite dėmesį,
ar auklė moka paimti kūdikį ant rankų, ar žino, kaip atžalą pamaitinti, pakeisti
sauskelnes ir taip toliau.
III žingsnis – „Būti ar nebūti?“
Neskubėkite auklei atsakyti iš karto „taip“ arba „ne“. Susitarkite, kad galutinį
atsakymą pasakysite po poros dienų. Tuo tarpu pasistenkite susitikti dar su
keliomis kandidatėmis. Susipažinę su daugiau potencialių auklių, geriau
įvertinsite pasirinktos auklės teigiamybes ir trūkumus.
4 svarbūs klausimai auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovei Ievai
Augustinienei
Nuo ko pradėti ieškoti geros auklės?
Atminkite, kad eis labai įvairių kandidačių, ir reikia pagalvoti, kur
susitiksite. Reikėtų pasirinkti neutralią vietą, nes jei visas kandidates
kviestumėte į namus, vaikas veikiausiai patirtų įtampą jau vien dėl tos daugybės
tetų, kurios griebia jį ir „tampo“. Pasistenkite atsikratyti mitų, pavyzdžiui,
kad vos atėjusi auklė turi nusiplauti rankas ar pakalbinti vaikutį. Tai gali
būti gudrybės, kurių išmoksta seniai darbo ieškančios kandidatės. Galbūt tikrai
gera auklė tiesiog sėdės sudėjusi rankas ir neis jų plauti vien tik dėl to, kad
nedrįs eiti į vonią, o kadangi rankos neplautos, tai neims vaikučio ir panašiai.
Kokios auklės patartumėte ieškoti – jaunos ar vyresnės?
Geriau ieškodami rinkitės ne pagal amžių, bet savybes, patirtį ir panašiai.
Tarkim, gali būti ir jaunas žmogus, kuris turės daug patirties ir bus subrendęs,
o vyresnis – energingas ir prisitaikantis. Kai kurios mamos, kurios nenori
jaunos auklės, pačios būna tikrai jaunos. Joms pasiūlyčiau pamąstyti: jeigu ji
iš tiesų gera mama, ar jos amžiaus moteris negalėtų būti gera auklė? Mamos
kartais prisigalvoja tiek kriterijų, kad pačios nebežino, kurie jų svarbiausi.
Iš tiesų reikėtų, kad tai būtų normalus žmogus, turintis „dūšią“, tai yra kad
auklė būtų gera vaikui.
Ar ieškodamas auklės per agentūrą niekad neapsiriksi?
Auklių agentūros vaidmuo neretai mitologizuojamas. Įsivaizduojama, kad ji gali
viską, o paskui nusiviliama. Agentūra negali pakeisti žmogaus charakterio,
negali padaryti taip, kad žmogus būtų darbštus, paklusnus visais atvejais. Mes
atrenkame tik 10–15 procentų į agentūrą besikreipiančiųjų, norinčių dirbti
auklėmis. Būna taip, kad per 2–3 savaites nėra nė vienos tinkamos kandidatės.
Būna ir tokių, kurios pasako: „Aš esu pedagogė, ko jums dar reikia?“ Mes daugiau
žiūrime į patį žmogų, o ne į jo diplomą. Svarbu ne išsilavinimas, o ką žmogus
gali duoti vaikui.
Auklės ieškantys tėvai taip pat pildo anketą ir nurodo savo lūkesčius. Džiugu,
kad šeimos darosi vis atviresnės: dažniau priima rūkančias (žinoma, ne prie
vaiko) moteris, rusakalbes, kalbančias su akcentu. Būna, lietuviai ieško
rusakalbių auklių, kad vaikas natūraliai mokytųsi kitos kalbos. Žinoma, ne visos
šeimos gali ieškoti auklės per agentūrą, todėl mes siūlome ir ką kita: mama pati
pasirenka auklę, o mes tik testuojam. Ši paslauga kainuoja 150 Lt. Dėl šventos
ramybės tikrai vertėtų tai padaryti.
Pagaliau! Išsirinkta auklė pradeda dirbti. Ką reikėtų žinoti tėvams?
Reikia bent dviejų trijų dienų pereinamojo laikotarpio, kad vaikas priprastų
prie naujo žmogaus, nebijotų su juo pasilikti. Labai svarbu, kad mama pasitikėtų
ir būtų rami, nes mažylis jaučia jos jaudulį ir pats nerimsta. Pirmą dieną
vaikas gali tik stebėti auklę ir jo veikiausiai net nereikėtų iš karto imti ant
rankų, antrą dieną galbūt jau pats prieis, o trečią dieną gal net žaislą paduos.
Antra vertus, bandomasis laikotarpis auklei tęsiasi visą laiką, nes jei auklė
blogai dirbs – ją atleis.
Jeigu jums neramu
Kilus įtarimui dėl to, kaip auklė elgiasi su jūsų vaiku, galite imtis atsargumo
priemonių. Kai kurios šeimos tiesiog perspėja aukles, kad namie yra filmavimo
kamerų. Arba galima palikti įjungtą diktofoną (ar specialų telefoną), kuris „transliuoja“
jums viską, kas vyksta namie. Pats paprasčiausias būdas – grįžti namo tada, kai
auklė to nesitiki. Tiesa, išgirdusi rakinamų durų garsą auklė gali pradėti
elgtis visiškai kitaip ir „nusikaltimo vietoje“ pagauta nebus.
Svarbu
Surašykite ir matomoj vietoj pakabinkite visus būtinus telefonus, kad prireikus
skubios pagalbos auklė žinotų, kur skambinti:
jūsų bei vyro ar kito kartu gyvenančio žmogaus telefono numerius;
šeimos gydytojo telefoną;
užrašykite tikslų savo namų adresą;
įsiminkite šį telefono numerį – 8 5 2 36 20 52. Tai apsinuodijimų kontrolės ir
informacijos biuro telefonas. Vaikui apsinuodijus ar įkandus vabzdžiui
profesionalūs konsultantai paaiškins, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Juo galite
skambinti visą parą;
būtinai palikite auklei namų raktus. Ne visada greitai spėsite atvažiuoti namo,
kai to reikės, ypač per piką.
