Erškėtis – Rosa L.
Erškėtinių
(Rosaceae) šeimos daugiamečiai dygūs krūmai. Lapai neporomis plunksniški.
Žiedai dideli, dvilyčiai. Vainiklapiai 5 arba daug (pilnaviduriai žiedai).
Taurėlapiai 5. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisiai (sėklos) maži, sausi riešutėliai,
apgaubti sultingu, viduje dažnai plaukuotu, išsiplėtusiu žiedsosčiu, kuris ir
sudaro netikro vaisiaus (uogos) apdangalą.
Lietuvoje
savaime auga, auginamas ir yra sulaukėjusių daugiau kaip 20 erškėčio rūšių.
Kaip vaistiniai augalai svarbiausi yra raukšlėtalapis, miškinis ir paprastasis
erškėtis.
Raukšlėtalapis erškėtis —
Rosa rugosa Thunb.
1—2 m aukščio. Stiebai ir šakos gausiai plaukuoti, su daugeliu nevienodo
dydžio tiesių arba nežymiai išlenktų, plaukuotų dygių. Lapai su 5 – 9 lapeliais,
5 – 22 cm ilgio. Lapeliai apskriti arba elipsiški, 2—6 cm ilgio ir 1—2,5 cm
pločio, stori, plika, raukšlėta, išilgai gyslų vagota, blizgančia’ viršutine ir
pilkšvai žalia, plaukuota, dažniausiai neliaukinga apatine puse, su paprastais
danteliais. Prielapiai platūs, jų apatinė pusė apaugusi balkšvais plaukeliais.
Lapkočiai gausiai plaukuoti, retkarčiais su mažais dygliukais. Žiedai pavieniai
arba po 3 – 6 žiedynuose, 6 – 12 cm skersmens, kvapūs. Žiedkočiai 1—2,5 cm ilgio,
pliki arba plaukuoti, dažnai su liaukutėmis. Taurėlapiai 2—4 cm ilgio, pliki
arba apaugę liaukiniais plaukeliais. Vainiklapiai dideli, raudoni, tamsiai
rožiniai, kartais mėsingi, rutuliški arba paplokščiai rutuliški, iki 2— 2,5 cm
skersmens, raudoni, su stačiais taurėlapiais viršūnėse. 100 „uogų” sveria
vidutiniškai 690 g.
Žydi
birželio pabaigoje – rugpjūčio mėn. Vaisiai prinoksta rugsėjo – spalio mėn.
Auginamas
soduose, darželiuose. Neretai prie sodybų pasitaiko sulaukėjęs. Paplitęs visoje Lietuvoje.