Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginiam kontaktiniam dermatitui būdinga iš lėto vykstanti alerginė reakcija. Alergenas, patekęs ant odos, sudaro junginius su odos ląstelių baltymais ir tampa antigenu. Prieš jį gaminami antikūnai (įvyksta sensibilizacija), todėl po sekančio kontakto su tuo pačiu alergenu, kyla uždegiminė reakcija. Dermatitą gali sukelti įvairūs dirgikliai: kosmetinės medžiagos, dažai, valikliai, tirpikliai, skalbikliai, medikamentai, trąšos, įvairūs metalai, plastmasė, guma, augalai. Ligos eigą apsunkina nuolatinis kontaktas su vandeniu, kiti fiziniai veiksniai.
Dermatito intensyvumas priklauso nuo:
- odos jautrumo;
- proceso lokalizacijos;
- dirgiklio koncentracijos ir veikimo trukmės;
- papildomų veiksnių (odos riebumo ar, atvirkščiai, sausumo);
- kartu veikiančių kitų dirgiklių poveikio.

Ligos simptomai ir požymiai

Alerginis kontaktinis dermatitas gali būti ūminis ir lėtinis.
Ūminis pasireiškia sekančiais simptomais:
- odos paraudimas ir patinimas;
- bėrimas mazgeliais, pūslelėmis;
- šlapiavimas;
- šašų susidarymas;
- odos pleiskanojimas;
- niežėjimas, deginimas.
Lėtiniam dermatitui būdinga:
- mažesnis odos paraudimas;
- mažiau pūslelių, šašų, šlapiavimo;
- gausesnis pleiskanojimas;
- lichenifikacija (sausa stora, su paryškintu odos piešiniu oda);
- odos niežėjimas, įtrūkimai.
Uždegimo židiniai gyja be randų, retais atvejais lieka odos pigmentacija.

Ligos diagnostika

- kontaktuota su žinomais alergenais;
- bėrimai nyksta nesant šio kontakto (pvz., per atostogas, savaitgaliais);
- būdinga bėrimų lokalizacija;
- pažeidimas nesimetriškas, konfigūracija priklauso nuo kontakto.
Alergenui nustatyti atliekami odos mėginiai (pranykus ūmiems uždegimo reiškiniams). Kartais, norint atskirti nuo kitų ligų, atliekama odos biopsija iš pažeistos vietos – imamas gabalėlis odos tolimesniam ištyrimui mikroskopu.

Ligos gydymas

Gydant alerginį kontaktinį dermatitą svarbu:
- alergeno išsiaiškinimas ir pašalinimas;
- uždegimo slopinimas (geriami bei tepami kortikosteroidai);
- antrinės infekcijos profilaktika (antibiotikai);
- niežulio mažinimas (antihistamininiai vaistai);
- apsauginės odos funkcijos atkūrimas (emolientai).

Ligos prevencija

Kad alerginis kontaktinis dermatitas nebesikartotų, būtina vengti pakartotinio kontakto su jį sukėlusiu alergenu.

Ligos esmė

1. Odos paraudimas, mazgeliai, pūslelės, šlapiavimas, niežėjimas, deginimas kontakto su alergenu vietoje.
2. Šašų susidarymas, pleiskanojimas.
3. Bėrimo išnykimas nesant kontakto su alergenu.
4. Uždegimo židinių gijimas be randų.

Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis