Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojui ligą diagnozuoti padeda:
Gimdos mioma
Ligos apibūdinimas
Gimdos mioma – tai gerybinis gimdos lygiųjų raumenų navikas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Mioma atsiranda, kai vienoje ar keliose gimdos vietose išveša raumuo. Pagal susidarymo vietą miomos gali būti:
- giliai gimdos sienoje (intramuralinės);
- po išoriniu gimdos dangalu (subserozinės);
- po gimdos gleivine (submukozinės);
- tarp gimdos raiščių (intraligamentinės) ir kt.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Serga apie 25-30% moterų virš 30m. amžiaus.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Miomų atsiradimas susijęs su hormonų pusiausvyros pakitimu moters organizme. Didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms, patyrusioms daug neštumo nutraukimų, lytinių organų uždegimų.
Ligos simptomai ir požymiai
Maždaug pusei moterų nebūna jokių simptomų, tuomet mioma pastebima atsitiktinai, atliekant gimdos echoskopiją. Kitoms dažniausiai pasitaiko šie simptomai:
- tempimo jausmas pilvo apačioje;
- skausmas (jis gali būti įvairus: duriantis arba maudžiantis, prasidedantis staiga, sąrėminio pobūdžio);
- ilgos ir gausios mėnesinės, „tepliojimai“ ne mėnesinių metu;
- dėl gretimų organų spaudimo pasireiškia:
o šlapimo susilaikymas arba nelaikymas, dažnas šlapinimasis;
o vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmingas tuštinimasis;
- pastojimo problemos, persileidimai.
Ligos gydytojui ligą diagnozuoti padeda:
- ginekologinis ištyrimas;
- echoskopija (galima tiksliai nustatyti miomos vietą ir dydį);
- histeroskopija (gimdos ertmės apžiūra specialiu prietaisu histeroskopu);
- laparoskopija (pilvo ertmės ir gimdos išorės apžiūra videokameros pagalba per į pilvą įvestus vamzdelius; jos metu galima pašalinti gimdos išorėje esančias miomas).
Stengiantis nepraleisti gimdos gleivinės vėžio, būtina atlikti gimdos abraziją (vidinių gimdos sluoksnių išgramdymą per gimdos kaklelį), o gautą medžiagą ištirti.
Ligos gydymas
Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo:
- klinikinių simptomų;
- miomų skaičiaus, dydžio, vietos;
- moters amžiaus;
- moters planų ateityje pastoti;
Ligos jei mioma nedidelė ir nesukelia jokių simptomų, tuomet ji tik stebima. reguliariai atliekama gimdos echoskopija.
Operacinis gydymas gali būti:
- tausojantis (miomos išlukštenimas, miomos kojytės nusukimas);
- radikalus (gimdos pašalinimas) – taikomas moterims preklimakteriniame amžiuje, nebeplanuojančioms pastoti, taip pat, kai miomos daugybinės, sukelia ryškius simptomus.
Skubiai operuojama, kuomet apsisuka miomos kojytė, įvyksta mazgo nekrozė (žūtis).
Ligos esmė
1. Tempimo jausmas ar skausmas pilvo apačioje.
2. Ilgos ir gausios mėnesinės, negausus kraujavimas tarp mėnesinių.
3. Pastojimo problemos, persileidimai.
4. Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmingas tuštinimasis.
5. Šlapimo susilaikymas arba nelaikymas, dažnas šlapinimasis.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojui ligą diagnozuoti padeda:
Gimdos mioma
Ligos apibūdinimas
Gimdos mioma – tai gerybinis gimdos lygiųjų raumenų navikas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Mioma atsiranda, kai vienoje ar keliose gimdos vietose išveša raumuo. Pagal susidarymo vietą miomos gali būti:
- giliai gimdos sienoje (intramuralinės);
- po išoriniu gimdos dangalu (subserozinės);
- po gimdos gleivine (submukozinės);
- tarp gimdos raiščių (intraligamentinės) ir kt.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Serga apie 25-30% moterų virš 30m. amžiaus.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Miomų atsiradimas susijęs su hormonų pusiausvyros pakitimu moters organizme. Didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms, patyrusioms daug neštumo nutraukimų, lytinių organų uždegimų.
Ligos simptomai ir požymiai
Maždaug pusei moterų nebūna jokių simptomų, tuomet mioma pastebima atsitiktinai, atliekant gimdos echoskopiją. Kitoms dažniausiai pasitaiko šie simptomai:
- tempimo jausmas pilvo apačioje;
- skausmas (jis gali būti įvairus: duriantis arba maudžiantis, prasidedantis staiga, sąrėminio pobūdžio);
- ilgos ir gausios mėnesinės, „tepliojimai“ ne mėnesinių metu;
- dėl gretimų organų spaudimo pasireiškia:
o šlapimo susilaikymas arba nelaikymas, dažnas šlapinimasis;
o vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmingas tuštinimasis;
- pastojimo problemos, persileidimai.
Ligos gydytojui ligą diagnozuoti padeda:
- ginekologinis ištyrimas;
- echoskopija (galima tiksliai nustatyti miomos vietą ir dydį);
- histeroskopija (gimdos ertmės apžiūra specialiu prietaisu histeroskopu);
- laparoskopija (pilvo ertmės ir gimdos išorės apžiūra videokameros pagalba per į pilvą įvestus vamzdelius; jos metu galima pašalinti gimdos išorėje esančias miomas).
Stengiantis nepraleisti gimdos gleivinės vėžio, būtina atlikti gimdos abraziją (vidinių gimdos sluoksnių išgramdymą per gimdos kaklelį), o gautą medžiagą ištirti.
Ligos gydymas
Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo:
- klinikinių simptomų;
- miomų skaičiaus, dydžio, vietos;
- moters amžiaus;
- moters planų ateityje pastoti;
Ligos jei mioma nedidelė ir nesukelia jokių simptomų, tuomet ji tik stebima. reguliariai atliekama gimdos echoskopija.
Operacinis gydymas gali būti:
- tausojantis (miomos išlukštenimas, miomos kojytės nusukimas);
- radikalus (gimdos pašalinimas) – taikomas moterims preklimakteriniame amžiuje, nebeplanuojančioms pastoti, taip pat, kai miomos daugybinės, sukelia ryškius simptomus.
Skubiai operuojama, kuomet apsisuka miomos kojytė, įvyksta mazgo nekrozė (žūtis).
Ligos esmė
1. Tempimo jausmas ar skausmas pilvo apačioje.
2. Ilgos ir gausios mėnesinės, negausus kraujavimas tarp mėnesinių.
3. Pastojimo problemos, persileidimai.
4. Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmingas tuštinimasis.
5. Šlapimo susilaikymas arba nelaikymas, dažnas šlapinimasis.