Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Knarkimas – tai miego metu kvėpavimo takuose kylantis garsas, neretai lydimas trumpalaikio kvėpavimo sustojimo.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Knarkimą dažnai lydi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (miego apnėja). Sustojus kvėpavimui, atsiranda deguonies trūkumas, sulėtėja širdies ritmas, krenta kraujospūdis ir tik tada smegenys „siunčia" komandą įkvėpti. Širdis, kompensuodama deguonies trūkumą, ima labai stipriai plakti, kyla kraujospūdis. Pradžioje tokie kvėpavimo sustojimo epizodai būna reti, vėliau jie dažnėja, todėl gali vystytis arterinė hipertenzija (kraujo spaudimo padidėjimas), išeminė širdies liga, galvos smegenų insultas ir net staigi mirtis bemiegant.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dėl knarkimo dažniau kenčia 40 -50 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač aukšti ir stambūs vyrai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Knarkimo garsą sukelia gomurys, liežuvio šaknis, antgerklis. Žmogui giliau įmigus, atsipalaiduoja gerklės raumenys, liežuvio šaknis liečia gomurį, kuris, praeinant orui, virpa.
Knarkimo riziką didina:
- kvėpavimo takų patologija (iškrypusi nosies pertvara, lėtinė sloga, adenoidai, polipai, navikai, padidėjusios tonzilės),
- įgimtas kvėpavimo takų defektas („ilgas“ liežuvėlis, žemai nusileidęs minkštasis gomurys),
- nutukimas,
- migdomųjų vaistų, alkoholio vartojimas.
Ligos simptomai ir požymiai
Knarkiantis žmogus miega neramiai, dažnai prabunda, nepailsi. Dieną jis būna mieguistas, irzlus, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Nakties metu nukenčia ir šalia jo miegantis žmogus - tai erzina, neleidžia atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti, pailsėti.
Ligos gydymas
Pirmiausia reikalinga ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacija, nes nemaža dalis knarkiančiųjų serga įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaikus reikia tirti ir gydyti dėl adenoidų bei lėtinio tonzilito. Pasveikus praeina ir knarkimas.
Viena iš gydomųjų priemonių - gerklės skalavimas aliejiniais skysčiais. Jie tonizuoja ryklės raumenis, sutepa ryklės audinius, sumažina burnos sausumą miego metu.
Liežuvį laikyti teisingoje padėtyje gali padėti įvairūs spaustukai ar čiulptukai.
Gydytojui rekomendavus galima vartoti vaistus, praplečiančius kvėpavimo takus ir lengvinančius kvėpavimą.
Ligos prevencija
Norint išvengti knarkimo, svarbu:
- normalizuoti kūno svorį;
- vengti alkoholio ir migdomųjų vaistų vartojimo;
- miegant keisti kūno padėtį (dažniau gulėti ant šono ir pilvo);
- miegoti ant aukštesnės pagalvės;
- didinti liežuvio ir žandikaulio raumenų tonusą, atliekant specialius pratimus.
Ligos esmė
1. Pašaliniai garsai miegant.
2. Prabudimai naktį, neišsimiegojimas.
3. Mieguistumas, galvos skausmas dieną.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Knarkimas – tai miego metu kvėpavimo takuose kylantis garsas, neretai lydimas trumpalaikio kvėpavimo sustojimo.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Knarkimą dažnai lydi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (miego apnėja). Sustojus kvėpavimui, atsiranda deguonies trūkumas, sulėtėja širdies ritmas, krenta kraujospūdis ir tik tada smegenys „siunčia" komandą įkvėpti. Širdis, kompensuodama deguonies trūkumą, ima labai stipriai plakti, kyla kraujospūdis. Pradžioje tokie kvėpavimo sustojimo epizodai būna reti, vėliau jie dažnėja, todėl gali vystytis arterinė hipertenzija (kraujo spaudimo padidėjimas), išeminė širdies liga, galvos smegenų insultas ir net staigi mirtis bemiegant.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dėl knarkimo dažniau kenčia 40 -50 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač aukšti ir stambūs vyrai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Knarkimo garsą sukelia gomurys, liežuvio šaknis, antgerklis. Žmogui giliau įmigus, atsipalaiduoja gerklės raumenys, liežuvio šaknis liečia gomurį, kuris, praeinant orui, virpa.
Knarkimo riziką didina:
- kvėpavimo takų patologija (iškrypusi nosies pertvara, lėtinė sloga, adenoidai, polipai, navikai, padidėjusios tonzilės),
- įgimtas kvėpavimo takų defektas („ilgas“ liežuvėlis, žemai nusileidęs minkštasis gomurys),
- nutukimas,
- migdomųjų vaistų, alkoholio vartojimas.
Ligos simptomai ir požymiai
Knarkiantis žmogus miega neramiai, dažnai prabunda, nepailsi. Dieną jis būna mieguistas, irzlus, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Nakties metu nukenčia ir šalia jo miegantis žmogus - tai erzina, neleidžia atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti, pailsėti.
Ligos gydymas
Pirmiausia reikalinga ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacija, nes nemaža dalis knarkiančiųjų serga įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaikus reikia tirti ir gydyti dėl adenoidų bei lėtinio tonzilito. Pasveikus praeina ir knarkimas.
Viena iš gydomųjų priemonių - gerklės skalavimas aliejiniais skysčiais. Jie tonizuoja ryklės raumenis, sutepa ryklės audinius, sumažina burnos sausumą miego metu.
Liežuvį laikyti teisingoje padėtyje gali padėti įvairūs spaustukai ar čiulptukai.
Gydytojui rekomendavus galima vartoti vaistus, praplečiančius kvėpavimo takus ir lengvinančius kvėpavimą.
Ligos prevencija
Norint išvengti knarkimo, svarbu:
- normalizuoti kūno svorį;
- vengti alkoholio ir migdomųjų vaistų vartojimo;
- miegant keisti kūno padėtį (dažniau gulėti ant šono ir pilvo);
- miegoti ant aukštesnės pagalvės;
- didinti liežuvio ir žandikaulio raumenų tonusą, atliekant specialius pratimus.
Ligos esmė
1. Pašaliniai garsai miegant.
2. Prabudimai naktį, neišsimiegojimas.
3. Mieguistumas, galvos skausmas dieną.