Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Šigeliozė arba dar kitaip vadinama dizenterija – infekcinė liga, kurią sukelia šigelių grupės bakterijos. Šigeliozė paprastai pasireiškia viduriavimu, neretai su kraujo priemaiša, karščiavimu, spazminiais pilvo skausmais.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Šigelės per nešvarias rankas ar užkrėstą maistą patenka į burną, žarnyną ir pažeidžia storąją žarną.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai užsikrečia 2-4 metų vaikai. Šigeliozė dažnesnė besivystančiose šalyse, ypač ten, kur labai didelis gyvenojų tankis ir prastos higieninės sąlygos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šigelėmis užsikrečiama oraliniu – fekaliniu keliu (per burną). Sergantieji šigelioze bakterijas išskiria su išmatomis. Užsikrečiama per nešvarias rankas, neplaunant jų, pabuvus tualete (sukėlėjui nuo nešvarių rankų patekus į burną). Dažniau užsikrečia maži vaikai, kurių higieniniai įgūdžiai menki. Galima užsikrėsti ir per maistą. Į maistą šigelės patenka, kai jį ruošia, su juo kontaktuoja užsikrėtęs šigelėmis asmuo, nenusiplovęs rankų po tualeto. Bakterijas gali pernešti ant maisto ir musės. Galima užsikrėsti ir per užkrėstą vandenį. Vanduo užkrečiamas jei į jį patenka kanalizacijos nuotėkos ar maudosi asmuo, užsikrėtęs šigelėmis.
Šigelės išsiskiria su išmatomis ūminės ligos metu ir gali skirtis vieną ar dvi savaites išnykus ligos simptomams. Gali būti, jog šigelės tik nešiojamos organizme, bet ligos nesukelia. Toks žmogus taip pat gali užkrėsti aplinkinius.
Patekusios į organizmą šigelės plonojoje žarnoje intensyviai dauginasi ir keliauja į storąją žarną. Ten prasiskverbia pro žarnų gleivinės ląsteles, išskiria toksinus ir sukelia būdingą pažeidimą. Į infekcijos vietą atkeliauja limfocitai, prasideda uždegimas. Dėl paviršinių žarnos gleivinės išopėjimų galimas kraujavimas.
Simptomai po užsikrėtimo ima reikštis praėjus 1-3 dienoms.
Simptomai ir požymiai
Simptomai paprastai prasideda staiga. Atsiranda karščiavimas, pilvo spazminiai skausmai, ligonis pradeda viduriuoti, tuštinasi negausiomis išmatomis su gleivių, kartais kraujo priemaiša.
Šigeliozė diagnozuojama remiantis nusiskundimais, klinikiniu ištyrimu. Kad būtų patvirtinta šigeliozė, reikalingas laboratorinis išmatų tyrimas (išmatų pasėlis), kuriuo nustatomas šigelių buvimas.
Gydymas
Šigeliozei būdingas savaiminis pasveikimas. Paprastai pasveikstama per 5-7 dienas. Tokiu atveju pakanka atstatyti netektų viduriuojant skysčių kiekį, pakankamai gerti.
Sunkesniais atvejais skiriami antibiotikai. Sunki šigeliozė gali trukti net keletą savaičių. Tuomet antibiotikai sutrumpina ligos trukmę. Visgi lengvesnių šigeliozės atvejų metu, antibiotikai neturėtų būti skiriami. Gali susidaryti atsparių dažniausiai vartotiems antibiotikams sukėlėjo padermių.
Netekę daug skysčių vaikai ir suaugę asmenys gydomi ligoninėje, kur skiriami skysčiai intravenininiu keliu. Kitu atveju paparastai pakanka rehidratacijos geriamais tirpalais.
Antidiarėjiniai (slopinantys viduriavimą) vaistai šigeliozės metu gali rimtai pabloginti būklę, todėl nevartotini.
Profilaktika
Efektyviausias būdas išvengti šigeliozės – gera higiena, dažnas rankų plovimas. Būtina krupščiai plauti rankas pasinaudojus tualetu, pakeitus vystyklus, prieš ruošiant maistą. Sergantis šigelioze asmuo neturėtų gaminti kitiems maisto iki tol, kol išmatose nebeaptinkama šigelių. Apskritai viduriuojantis žmogus turėtų negaminti maisto kitiems.
Bendros maisto ir geriamojo vandens saugos priemonės taip apt padeda išvengti šigeliozės. Paplūdimiuose turėtų būti pakankamas tualetų kiekis, kad būtų išvengta vandens užteršimo.
Keliaujantiems į besivystančias pasaulio šalis rekomenduojama gerti tik virintą, ar vandenį, parduodamą buteliuose. Vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, pačių plautus, nuluptus vaisius.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Šigeliozė – infekcinė liga, kurią sukelia šigelių grupės bakterijos. Šigeliozė paprastai pasireiškia viduriavimu, neretai su kraujo priemaiša, karščiavimu, spazminiais pilvo skausmais.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Šigelės per nešvarias rankas ar užkrėstą maistą patenka į burną, žarnyną ir pažeidžia storąją žarną.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai užsikrečia 2-4 metų vaikai. Šigeliozė dažnesnė besivystančiose šalyse, ypač ten, kur labai didelis gyvenojų tankis ir prastos higieninės sąlygos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šigelėmis užsikrečiama oraliniu – fekaliniu keliu (per burną). Sergantieji šigelioze bakterijas išskiria su išmatomis. Užsikrečiama per nešvarias rankas, neplaunant jų, pabuvus tualete (sukėlėjui nuo nešvarių rankų patekus į burną). Dažniau užsikrečia maži vaikai, kurių higieniniai įgūdžiai menki. Galima užsikrėsti ir per maistą. Į maistą šigelės patenka, kai jį ruošia, su juo kontaktuoja užsikrėtęs šigelėmis asmuo, nenusiplovęs rankų po tualeto. Bakterijas gali pernešti ant maisto ir musės. Galima užsikrėsti ir per užkrėstą vandenį. Vanduo užkrečiamas jei į jį patenka kanalizacijos nuotėkos ar maudosi asmuo, užsikrėtęs šigelėmis.
Šigelės išsiskiria su išmatomis ūminės ligos metu ir gali skirtis vieną ar dvi savaites išnykus ligos simptomams. Gali būti, jog šigelės tik nešiojamos organizme, bet ligos nesukelia. Toks žmogus taip pat gali užkrėsti aplinkinius.
Patekusios į organizmą šigelės plonojoje žarnoje intensyviai dauginasi ir keliauja į storąją žarną. Ten prasiskverbia pro žarnų gleivinės ląsteles, išskiria toksinus ir sukelia būdingą pažeidimą. Į infekcijos vietą atkeliauja limfocitai, prasideda uždegimas. Dėl paviršinių žarnos gleivinės išopėjimų galimas kraujavimas.
Simptomai po užsikrėtimo ima reikštis praėjus 1-3 dienoms.
Simptomai ir požymiai
Simptomai paprastai prasideda staiga. Atsiranda karščiavimas, pilvo spazminiai skausmai, ligonis pradeda viduriuoti, tuštinasi negausiomis išmatomis su gleivių, kartais kraujo priemaiša.
Šigeliozė diagnozuojama remiantis nusiskundimais, klinikiniu ištyrimu. Kad būtų patvirtinta šigeliozė, reikalingas laboratorinis išmatų tyrimas (išmatų pasėlis), kuriuo nustatomas šigelių buvimas.
Gydymas
Šigeliozei būdingas savaiminis pasveikimas. Paprastai pasveikstama per 5-7 dienas. Tokiu atveju pakanka atstatyti netektų viduriuojant skysčių kiekį, pakankamai gerti.
Sunkesniais atvejais skiriami antibiotikai. Sunki šigeliozė gali trukti net keletą savaičių. Tuomet antibiotikai sutrumpina ligos trukmę. Visgi lengvesnių šigeliozės atvejų metu, antibiotikai neturėtų būti skiriami. Gali susidaryti atsparių dažniausiai vartotiems antibiotikams sukėlėjo padermių.
Netekę daug skysčių vaikai ir suaugę asmenys gydomi ligoninėje, kur skiriami skysčiai intravenininiu keliu. Kitu atveju paparastai pakanka rehidratacijos geriamais tirpalais.
Antidiarėjiniai (slopinantys viduriavimą) vaistai šigeliozės metu gali rimtai pabloginti būklę, todėl nevartotini.
Profilaktika
Efektyviausias būdas išvengti šigeliozės – gera higiena, dažnas rankų plovimas. Būtina krupščiai plauti rankas pasinaudojus tualetu, pakeitus vystyklus, prieš ruošiant maistą. Sergantis šigelioze asmuo neturėtų gaminti kitiems maisto iki tol, kol išmatose nebeaptinkama šigelių. Apskritai viduriuojantis žmogus turėtų negaminti maisto kitiems.
Bendros maisto ir geriamojo vandens saugos priemonės taip apt padeda išvengti šigeliozės. Paplūdimiuose turėtų būti pakankamas tualetų kiekis, kad būtų išvengta vandens užteršimo.
Keliaujantiems į besivystančias pasaulio šalis rekomenduojama gerti tik virintą, ar vandenį, parduodamą buteliuose. Vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, pačių plautus, nuluptus vaisius.
