Pagrindinė inkstų funkcija yra organizmo vidinės terpės homeostazės (pastovios organizmo skysčių sudėties) palaikymas. Vidinės terpės homeostazė yra būtina taisyklingai medžiagų apykaitai ląstelėse.
Inkstai išskiria galutinius medžiagų apykaitos produktus - šlapalą, kreatininą, šlapimo rūgštį, fenolo junginius. Be to, inkstai reguliuoja arterinį kraujospūdį per renino-angiotenzino sistemą bei antipresorinius faktorius prostaglandinus A ir
Per parą suaugęs žmogus išskiria apie 1,5 šlapimo ( tai paros diurezė), 1 metų vaikas - 500 ml. Sumažėjusi paros diurezė yra vadinama oligurija (visiškas šlapimo neišsiskyrimas - anurija), padidėjusi paros diurezė - poliurija.
Nervinė ir endokrininė šlapimo išskyrimo reguliacija
1. Nervinė reguliacija.
Galvos smegenų dirginimas (išgąstis, džiaugsmas) sukelia poliuriją arba oliguriją. Labai stipri psichinė trauma gali sukelti anuriją. Smegenų žievės poveikis inkstų veiklai pasireiškia per pagumburį ir hipofizę.
2. Endokrininė reguliacija
Padidėjus osmoziniam slėgiui, dirginami pagumburio osmoreceptoriai,
Šlapimo išskyrimas gali būti slopinamas refleksiškai iš įvairių refleksogeninių zonų (odos, žarnyno, šlapimo pūslės). Pasitaiko skausminė anurija (operacijų, kepenų, inkstų kolikų atvejais). Išsivystymo mechanizme turi reikšmę nerviniai-humoraliniai faktoriai. Esant skausmui, dirginama simpatinė nervų sistema, padaugėja adrenalino ir ADH. Esant hiperadrenalinemijai būna glomerulų arteriolių spazmai,
Šlapimo susidarymas vyksta 3 fazėmis: 1)ultrafiltracija glomeruluose, 2) reabsorbcija kanalėliuose, 3) kanalėlių epitelio sekrecija. Inkstų funkcijos sutrikimai ir skirstomi pagal šių fazių sutrikimus.
Glomerulų filtracija ir jos sutrikimai. Inkstų glomeruluose vyksta kraujo plazmos filtracija, ko išdavoje susidaro pirminis šlapimas. Tai grynai mechaninis procesas. Filtracija vyksta per filtruojančią membraną, kuri susideda iš 3 sluoksnių: kapiliarų endotelio, bazinės membranos (svarbiausios, nes jos poros yra mažiausios, ji susideda iš mukopolisacharidų ir kolageno), kapsulės vidinio sluoksnio epitelinių ląstelių. Glomerulo filtruojanti membrana normaliai praleidžia visas kraujo plazmoje esančias medžiagas, kurių molekulinė masė yra mažesnė už 70.000. Filtracijos dydis priklauso nuo filtracinio spaudimo (FS).F= hidrostatiniam spaudimui glomerulo kapiliaruose (75 mm Hg st.) - (kraujo plazmos onkotinis slėgis = 25 mm Hg st. + šlapimo slėgis kapsulėje = 5 mm Hg st.) - 75-(25+5)= 45 mm Hg stulpelio. Sveiko žmogaus inkstuose minutės bėgyje susidaro 120 ml glomerulų filtrato, paros bėgyje - 180-200 l. Glomerulų filtracinės ir kanalėlių reabsorbcinės funkcijų sutrikimus galima nustatyti iš medžiagų klirenso. Kurios nors medþiagos apsivalymo koeficientas arba klirensas (angl. to clear -valyti) yra plazmos kiekis ml, kurį inkstai išvalo nuo tos medžiagos per 1 min. Klirensas ( C ) = UV,
P
kur U - tiriamos medžiagos koncentracija šlapime, P - tiriamos medžiagos koncentracija kraujyje, V - šlapimo kiekis ml, išsiskyręs per 1 minutę.
Glomerulų filtraciniam pajėgumui nustatyti naudojamos medžiagos, kurios tik filtruojasi, tačiau nesireabsorbuoja ir nėra sekretuojamos kanalėlių epitelyje (inulinas, hiposulfitas). Jų klirensas yra 120 ml/min=susidariusio pirminio šlapimo kiekiui per 1 min. Jo sumažėjimas rodo filtravimo funkcijos sutrikimą. Įvairių medžiagų klirensas yra nuo 0 iki 700 ( gliukozės - 0, šlapalo – 700 ml/min.).
Patologija. Glomerulų filtracija gali sumažėti (dažniausiai pasitaiko patologijos atvejais) ir padidėti. Glomerulų filtraciją mažina inkstiniai ir neinkstiniai faktoriai:
1)funkcionuojančių glomerulų skaičiaus sumažėjimas - filtruojančio paviršiaus sumažėjimas; pasitaiko lėtinio nefrito, pirminės nefrosklerozės (hipertoninės ligos pasėka), antrinės nefrozės (difuzinio nefrito, nefrozės pasėka) atvejais. Tai dažniausios uremijos priežastys. Filtruojantis paviršius sumažėja dėl filtruojančios membranos pakenkimo, kuris būna: a) membranos sustorėjimas uždegimų atvejais, proliferuoja endotelinės ir epitelinės ląstelės; b) filtruojančios membranos peraugimas jungiamuoju audiniu (sklerozė); c) bazinės membranos sustorėjimas, joje kaupiasi priešinkstiniai antikūnai (bazinės membranos ir nefritogeninių streptokokų bendros antigeninės determinantės). Autoimuninio difuzinio glomerulonefrito metu bazinėje membranoje susikaupę gama-globulinai depolimerizuoja jos mukopolisacharidus, padidėja jos pralaid