Ūminis otitas

Ūminis otitas

Doc. E. Lesinskas

Ūminis vidurinis otitas (Otitis media acuta)

Apibrėžimas

Ūminis vidurinės ausies uždegimas yra vidurinės ausies ertmes (ausies trimito, būgninės ertmės, speninės ataugos ląsteles) dengiančios gleivinės ūminis uždegimas.

Epidemiologija

Dažniausiai serga vaikai iki 2 metų amžiaus. 1/3 vaikų iki trejų metų amžiaus viduriniosios ausies uždegimu suserga 3 ar daugiau kartų. Sergamumas mažėja su amžiumi. Suaugusieji serga rečiau.

Etiologija

• 50–70 proc. atvejų ūminio vidurinio otito sukėlėjai yra Streptococcus pneumoniae ar Haemophilus influenzae;
• kiti dažniausi sukėlėjai: Moraxella catarrhalis, Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes.

Predisponuoja

tėvų rūkymas, natūralaus maitinimo stoka, imunodeficitinės būklės, dažni sekreciniai otitai, ikimokyklinių ugdymo įstaigų lankymas – vaikų kolektyvai.

Simptomai:

• ausies skausmas,
• karščiavimas apie 39 °C per pirmąsias 24 val.,
• prikurtimas,
• maži vaikai tampa neramūs, atsisako valgyti, nuolat liečia skaudančią ausį,
• būgneliui plyšus – ausies skausmas nurimsta, pasirodo pūliai iš ausies.

Diagnostiniai požymiai:

• ūminė simptomų pradžia, susirgimas dažniausiai prasideda po viršutinių kvėpavimo takų
• infekcijos,
• vidurinės ausies uždegimo požymiai: būgnelio paraudimas ar / ir ausies skausmas, veikiantis kasdienį aktyvumą ar miegą,
• sekreto vidurinėje ausyje požymiai: būgnelis išsipūtęs, mažiau judrus ar nejudrus,
• perforacija, išskyros, pratrūkus būgneliui.

Klinikinės ligos formos:

1. Lengvos klinikinės formos eiga: nestiprus skausmas, temperatūra iki 39 ŗC per pastarąsias 24 val., nėra intoksikacijos.

2. Vidutinės ar sunkios ligos formos eiga: vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, temperatūra aukštesnė nei 39 ŗC per pastarąsias 24 val., stebimi intoksikacijos požymiai.

Tyrimai:

• anamnezė,
• ausies apžiūra ir speninės ataugos palpacija,
• kūno temperatūros įvertinimas,
• otoskopija,
• ANG organų būklės įvertinimas (rinoskopija, faringoskopija).

Kai kuriais atvejais tikslingi kiti tyrimai (kai liga kartojasi, užsitęsia, sukelia ilgalaikį klausos pažeidimą):

• otomikroskopija, pneumootoskopija,
• timpanometrija,
• audiometrija,
• klausos tyrimas,
• diagnostinė miringotomija,
• bakteriologinis tyrimas iš būgninės ertmės (pratrūkus būgneliui),
• radiologiniai tyrimai,
• klinikinis kraujo tyrimas.

Gydymas:

1. Sistemiškai vartojamais analgetikais.

2. Sistemiškai vartojamais antibiotikais 5–10 d.:

galima neskirti antibiotikų, jei ligos eiga lengva, ligonį aktyviai stebint; būklei negerėjant per 24–48–72 val. ar būklei blogėjant, skiriami antibiotikai. Jei ligos eiga vidutinė ar sunki, skiriami:

I pasirinkimo antibiotikai: amoxicillinum vaikams iki 12 metų po 40–90 mg/kg parai, vaikams > 12 metų ir suaugusiesiems po 500–1000 mg 3 k./parą; II pasirinkimo antibiotikai (amoxicillinum / ac. clavulanicum, ampicillinum / sulbactamum, cefuroximum), jei:

• ligos eiga sunki,
• gydant amoksicilinu nėra efekto per 48–72 val.,
• gydyta antibiotikais per pastaruosius 2 mėn.,
• yra imuninės supresijos būklės,
• galima įtarti rezistentiškumą antibiotikams; rezerviniai antibiotikai (cefuroximum (į/v), ceftriaksonum), jei:
• vystosi komplikacijos,
• neefektyvus gydymas II pasirinkimo antibiotikais,
• ligos eiga sunki ir kartu yra kitos sunkios uždegiminės ligos,
• būtinas į/r ar į/v antibiotikų skyrimas.

3. Vietiškai antibiotikais (pratrūkus būgneliui): Ciloxan.

4. Dekongestantais.

5. Vietiškai analgetikais – lengvai ligos formai.

6. Timpanocenteze / miringotomija tuomet, jei:

• nėra efekto gydant II pasirinkimo antibiotikais,
• ryški otalgija ir išsipūtęs būgnelis,
• sunki ligos eiga ir toksinė būklė,
• įtariamos komplikacijos,
• imuninės supresijos būklės,
• nuolatiniai otito recidyvai.

Diferencinė diagnostika:

• išorinis otitas,
• lėtinio otito paūmėjimas.

Komplikacijos:

• mastoiditas, ūminis labirintitas, veidinio nervo parezė, sinus sigmoideus trombozė, meningitas, epidūrinis ar subdūrinis abscesas.