Policistinių kiaušidžių sindromas

Policistinių kiaušidžių sindromas- PKS (Stein- Leventhal sindromas)- tai įgimtas, neaiškios etiologijos hormoninis sutrikimas, kuriam yra būdinga hiperandrogenemija(vyriškų lytinių hormonų padaugėjimas kraujyje), lėtine anovuliacija, nevaisingumas ir metaboliniai sutrikimai.

PKS metu kiaušidžių paviršiuje išsidėsto daug mažų nesubrendusių folikulų (dažniausiai daugiau nei 10-15 kiekvienoje kiaušidėje),  tad dėl būdingo kiaušidžių vaizdo šis sindromas dar  vadinamas  „kiaušidžių policistoze”, „pilkų kiaušidžių sindromu”, „kiaušidžių sklerocistoze”.

Normoje pagumburis sekretuoja gonadotropinus atpalaiduojantį hormoną(GnRH) pulsiniu režimu, dėl jo hipofizė tokiu pat režimu išskiria LH (liuteinizuojantį hormoną) ir FSH (folikulus stimuliuojantį hormoną).  LH veikia į kiaušidėse esančias  tam tikras ląsteles ir didina androgenų (vyriškų lytinių hormonų ) pirmtakų gamybą. Tuo tarpu FSH veikia į kitos rūšies ląsteles kiaušidėje  ir skaitina androgenų virtimą estrogenais(moteriškais lytiniais hormonais).

Sergant PKS, pulsinis ritmas būna sutrikęs, todėl pastoviai sekretuojami dideli kiekiai LH. Dėl LH poveikio padidėja androgenų kiekis, o pastarieji verčiami į estrogenus(pirmiausia estroną), kurie slopina FSH ir didina LH išskyrimą .  Dėl santykinio FSH sumažėjimo, androgenai nesunaudojami estrogenų gamybai, dėl to didėja androgenų kiekis kraujyje, vystosi hiperandrogenemija.

Sergant PKS, kiaušidėse folikulai auga, didėja, bręsta, tačiau pagrindinis, dominuojantis folikulas nesusidaro, mėnesinių ciklo viduryje ovuliacija neįvyksta ir folikulo vietoje nesusidaro geltonkūnis. Neplyšę folikulai prisipildo skysčio, virsta cistomis. Dėl androgenų pertekliaus apie folikulus susikaupia kolageno, padidėja kiaušidė. Ilgainiui susiformuoja policistinės kiaušidės.

PKS metu nustatoma audinių atsparumas insulinui, dėl ko vystosi hiperinsulinemija, o jos pasekoje  ir  įvairūs metaboliniai sutrikimai, kaip nutukimas, hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir kiti.

Sunku tiksliai nustatyti PKS paplitimą, nes vienose studijose tyrimų dalyvės atrenkamos tik pagal klinikinius simptomus ir sindromus, kitose studijose dalyvės neturi  policistinių kiaušidžių, tačiau turi simptomus, būdingus PKS. Tačiau daugelis autorių sutinka, kad šio sindromo paplitimas pasaulyje tarp moterų yra 3-7%. PKS paplitimas tarp vaisingo amžiaus moterų Europoje yra 6,5-8%,  JAV - 4-12%. Paplitimas tarp nevaisingo amžiaus moterų 15-50%.  

Beveik  75% moterų, kurioms yra nereguliarios mėnesinės ir/ar nevaisingumas, gali turėti PKS. Tačiau 50% moterų, kurioms ultragarsinio tyrimo metu nustatoma PKS, turi reguliarų mėnesinių ciklą, bet joms būdinga padidėjęs plaukuotumas, spuogotumas ir kt. 

PKS gali būti nustatoma bet kurio amžiaus moterims, tačiau dažniausiai serga jaunos, 20-30 metų moterys. Retai PKS gali pasireikšti 10-20 metų kaip pirminė amenorėja.

Pagrindinė šio sindromo priežastis nėra žinoma. Nors šiandien jau neabejojama, kad moterys paveldi su PKS susijusius genus, tačiau dar nėra tiksliai žinoma,  kurie genai atsakingi už PKS. Kai kurios studijos nustatė, kad ši liga perduodama autosominiu dominantiniu būdu, tačiau ne visoms moterims, kurios turi su PKS susijusius genus, jis pasireiškia. Didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra, jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu, ypač II tipo, jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas(iki 30metų). Jeigu genetinis polinkis yra iš vyriškos pusės, tai vyrai nebūna nevaisingi, bet jiems yra būdingas ankstyvas plikimas. Taip pat didesnę riziką turi moterys su viršsvoriu ir,žinoma, jei giminėje yra moterų, kurioms nustatytas PKS.

Sergančioms PKS moterims yra didesnė rizika širdies ir kraujagyslių ligų(išeminės širdies ligos, aterosklerozės), gliukozės tolerancijos sutrikimų ir II tipo cukrinio diabeto, endometriumo karcinomos.

·         Nevaisingumas. Jis  pasitaiko apie 74% moterų.

·         Menstruacinio ciklo sutrikimai pasitaiko apie 66% moterų: oligomenorėja (nereguliarios mėnesinės; per dažnos ar per retos mėnesinės; mėnesinės su per didelio ar per mažo kraujo kiekio periodais per metus; tepliojimas),  amenorėja (mėnesinių nebuvimas).

·         Hirsutizmas (padidėjęs plaukuotumas moteriai nebūdingose vietose- veide, krūtinėje, ant pilvo, rankų) ir akne (jaunatviniai spuogai, dažniausiai veide) pasireiškia apie 70% moterų.

·         40% nustatomas pilvinis nutukimas - „obuolio figūra“.

·         Seborėja (padidėjęs odos riebalavimasis).

·         Klitorio hipertrofija .

·         Moters raumenų masės padidėjimas.

·         Odos sustorėjimas.

·         Hipertenzija.

·         Juodoji akantozė (tamsios odos dėmelės, kurios dažniausiai būna pažastyse,ant nugaros, kaklo).

·         Epidermio hiperpigmentacija.

·         Didesnės cistos gali sukelti pilvo apačios skausmą, skausmą kryžkaulio srityje, lėtinį dubens skausmą.

Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas remiantis minėtų klinikinių simptomų,  laboratorinių ir radiologinių tyrimų deriniu.

Tiriama FSH, LH, vyriškų lytinių hormonų (testosteronas, dihidroepiandrosterono sulfatas) kiekis kraujyje. Ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai nustatomos abipus padidėjusios kiaušidės su daug mažų folikulų. Kartais cistoms nustatyti gali būti atliekama kompiuterinė tomografija(KT) ar MRI tyrimas.

Kartais gali tekti atlikti tyrimus, kad atmesti ligas, kurios sukelia į  PKS panašius simptomus. Tokius simptomus gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas, prolaktinoma, dėl to atliekami skydliaukės hormonų, prolaktino kiekio kraujyje tyrimai. Vyriškų lytinių hormonų padidėjimą gali išprovokuoti antinkčių, kiaušidžių  navikai, todėl gali tekti atlikti tyrimus šioms būklėms diagnozuoti.

Moterims, sergančioms PKS, būdinga žemas didelio tankio cholesterolio(DTL) ir padidėję trigliceridų ir mažo tankio cholesterolio(MTL) kiekis, taip pat aukšta gliukozė kraujyje nevalgius. Todėl, esant šiai ligai, reikalinga nustatyti DTL, MTL, trigliceridų kiekį kraujyje, atlikti gliukozės tolerancijos testą.

Jaunesnėms moterims, kurios nenori pastoti, skiriama peroraliniai kontraceptikai. Jie sureguliuoja menstruacinį ciklą, taip pat mažina gimdos vėžio riziką.  Kitas pasirinkimas- intermituojanti terapija hormonu Progesteronu. Jis  sureguliuoja mėnesinių ciklą, mažina gimdos vėžio riziką, tačiau  neturi kontraceptinio efekto.

Moterims, kurios nori pastoti, ovuliacijai sužadinti gali būti skiriamas Klomifenas. Klomifenas, kartu su svorio mažinimu esant antsvoriui, didina pastojimo tikimybę sergant PKS. Jeigu Klomifenas ir svorio metimas nepadeda moteriai, norinčiai  pastoti, tuomet gali būti taikoma kiti nevaisingumo gydymo būdai, kaip gonadotropinių hormonų injekcijos ir pagalbiniai apvaisinimo būdai.

Chirurginis gydymas taikomas  moterims, kurios nori pastoti, kai nėra atsako į kitus gydymo būdus. Atliekama laparoskopinė operacija, jos metu suardomi nedideli ploteliai testosteroną gaminančio kiaušidės audinio. 

Gydant PKS, svarbu mažinti antsvorį. Svorio mažinimas padeda sumažinti ar išvengti daugelio su PKS susijusių komplikacijų (II tipo cukrinis diabetas, širdies ligos ).  Renkantis maistą, reikia vengti riebalų ir cukraus. Svorio metimui gali būti naudingi medikamentai, ypač Orlistatas. 

Dėl PKS išsivysčiusio II tipo cukriniam diabetui gydyti naudojamas Metforminas(vaistas padidėjusiam gliukozės kiekiui mažinti). Nustatyta, kad Metforminas taip pat yra naudingas esant nereguliariam ciklui, ovuliacijos skatinimui, svorio  mažinimui,  II tipo cukrinio diabeto ir gestacinio diabeto  prevencijai.

Hirsutizmui ir spuogams gydyti gali būti taikomas Spironolaktonas. Spironolaktonas- tai diuretikas, kuris moterims, sergančioms PKS, kartu mažina ir androgenų kiekį, o tai mažina plaukuotumą ir akne. Spironolaktonas vartojamas kartu su kontraceptinėmis tabletėmis. Plaukų augimui sulėtinti gali būti skiriamas Eflornitino kremas.

·         PKS- tai įgimtas, neaiškios etiologijos hormoninis sutrikimas.

·         Pagrindinė PKS priežastis nėra žinoma.

·         PKS paplitimas pasaulyje tarp moterų yra nedidelis, dažniausiai serga 20-30 metų moterys.

·         Pagrindiniai simptomai: oligomenorėja, amenorėja, nevaisingumas, hirsutizmas, nutukimas.

·         Liga diagnozuojama esant klinikai ir radus padidėjusį LH ir androgenų kiekį kraujyje, sumažėjusį ar normalų FSH kiekį, taip pat ultragarsinio tyrimo metu radus padidėjusias, su cistomis kiaušides.

·         Menstruacinio ciklo sutrikimai gydomi peroraliniais kontraceptikais, progesteronu, ovuliacijai sužadinti skiriamas Klomifenas, neesant efekto- gonadotropinių hormonų injekcijos,  pagalbiniai apvaisinimo būdai ar net operacija.

·         Sergant PKS svarbu svorio metimas esant antsvoriui.