Išleidus pirmokėlį į mokyklą, tėvus užplūsta nerimas: kaip jam seksis Jeigu yra galimybė, palydėkite pirmaklasį iki mokyklos.
mokytis, bendrauti su klasės draugais, ar jis nesijaus atstumtas, nesaugus?
Klausimų ir abejonių virtinė… Su parneštomis iš mokyklos pirmokėlio
problemomis ateina supratimas, kaip sunku išauginti žmogų, kaip svarbu padėti
jam, pirmokėliui, parodyti savo meilę, savo norą būti šalia, kai jam sunku.
Kaip tėvai turėtų padėti pirmokėliui adaptuotis mokykloje? Kaip jie
turėtų elgtis, kad vaikas justų nuolatinį dėmesį, jų norą padėti?
minutės būna jūsų prasmingo bendravimo su vaiku laikas. Jos gali padrąsinti,
nuraminti, įdiegti suvokimą apie naujo gyvenimo etapo svarbą. Mokykla duoda daug
žinių, bet pareikalauja valios, susikaupimo, atsakomybės.Kiekviena diena – tai
darbo diena, vedanti mažylį į žinių pasaulį. Pakeliui į mokyklą jūs galite dar
labai daug ką nuveikti: pakartoti užduotą išmokti atmintinai eilėraštį (
kartojimas ryte duoda puikius rezultatus), atpasakoti tekstą.O gal tai bus
pokalbių ,,iš širdies“ valandėlė? Suvokimas, kad jo elgesys, pasiekimai yra
labai reikšmingi tėveliams, kurie visada pasiruošę padėti, daro vaiką laimingą.
Šios bendravimo valandėlės tampa vaiko laukiamos – jis tuo metu didžiuojasi
savo tėveliais-pačiais brangiausiais žmonėmis.
Vaikas turi turėti savo erdvę.Jeigu jis neturi atskiro
kambario, reikia įrengti patogią darbo vietą – nupirkti rašomąjį stalą,
pasirūpinti deramu apšvietimu, patogia kėde, garantuojančia taisyklingą vaiko
sėdėseną.Pirmaklasis turi suvokti, kad tai vieta, padedanti jam atlikti
svarbiausią tėvelių pavedimą – mokytis.
Sudarykite dienos režimą. Labai svarbu laikytis tokios
dienotvarkės, kad būtų suderintas mokymosi ir poilsio laikas, nes pervargęs
vaikas negali sukoncentruoti dėmesio.Tad ruošdamas pamokas 6 – 7 metų vaikas kas
pusvalandį turi daryti 15 min pertraukėles.Tėveliai turėtų griežtai
kontroliuoti, kaip vaikas laikosi režimo.Reikėtų, kad pirmokėlis kiekvieną
dieną pabūtų lauke, pakvėpuotų grynu oru.
Neatimkite iš pirmokėlio gyvenimo džiaugsmo.Žinoma,mokykla
pareikalauja iš mažylio didelių pastangų, suformuoja požiūrį, kad mokymasis –
tai atsakingas darbas.Vis dėlto tėvai turėtų pasiūlyti vaikui įvairiapusę
veiklą, kuri džiugintų, teiktų malonumą.Vaikas turi žaisti, šokti, vaidinti,
bendrauti su bendraamžiais…
Pastebėkite mažiausias vaiko pastangas.Pagyrimai, emociniai
palaikymai( ,,Šaunuolis!, ,,Tau tai pavyko!“) vaiką pozityviai veikia, skatina
pasitikėti savo jėgomis.Pamažu pirmaklasis pajunta mokymosi malonumą,
džiaugsmą, kuris atsiranda įveikus sunkią užduotį.
Aptarkite mokyklos elgesio taisykles.Išaiškinkite jų laikymosi
svarbą ir reikalingumą.
Kontroliuokite užduočių atlikimą.Nuolat, bet neįkyriai,
draugiškai priminkite jas vaikui(,,Parodyk, ką tau uždavė atlikti mokytoja?,,Ar
supratai namų darbus?“,,Gal reikia mano pagalbos?“).
Pirmosiomis dienomis pamokas ruoškite kartu su vaiku.Tėveliams
reikėtų sėdėti šalia pamokas ruošiančio pirmokėlio, kad greičiau būtų suteikta
pagalba (,,Palauk, neskubėk rašyti, pagalvok, ar taisyklingai rašai.“).Vaikui
įpratus prie mokinio dienos režimo, galima leisti jam vienam atlikti užduotis,
iš šalies stebint jo pastangas ir gautą rezultatą.Po 3 – 4 savaičių, jeigu
vaikas puikiai susidoroja su namų darbais, tėveliai gali užsiimti savo veikla (
skaityti knygą, megzti…), tačiau būtina patikrinti užduočių
atlikimą.Įsitikinus, kad vaikas pajėgus savarankiškai atlikti užduotus
darbus,galima apsiriboti tik pasiekimų įvertinimo kontrole.
Pirmaisiais metais pažymių knygutę tikrinkite kiekvieną dieną. Atliekant namų darbus, reiktų kaitalioti pasakojamuosius ir rašto darbus;
nuo sunkesnių, baigti lengvesniais.Tarp užduočių reikėtų daryti nedideles
pertraukėles: pamankštinti rankeles, akytes, pritūpti…
Nerodykite savo susierzinimo, jei vaikui nesiseka atlikti užduotis. Jeigu vaikas neprašo pagalbos, leiskite jam dirbti savarankiškai.
jūs parodysite savo pasitikėjimą vaiko gebėjimais: ,,Tu gali, tu susidorosi su
šiomis užduotimis.“
Jokiu būdu patys neatlikinėkite užduočių už vaiką. Jei vaikas prašo pagalbos, būtinai padėkite jam.
užduoties dalį, su kuria jis nesusidoroja.Likusį darbą jis turi atlikti
savarankiškai.
Namų darbų kontrolė neturi bauginti vaiko.Tikrindami
nešaukite, nedemonstruokite savo susierzinimo tylėjimu.Įsivaizduokite save vaiko
vietoje.Tegu mokinukas jaučia jūsų norą padėti.Radę paliktų klaidų ar
netvarkingai atliktą darbą,atkreipkite į tai dėmesį, pasiūlykite jį perrašyti
ar gražiai ištaisyti klaidas.Būkite griežti, bet teisingi – vaikas turėtų jausti
jūsų geranoriškumą.
Įdiekite vaikui supratimą, kad mokymasis – būtent jo, o ne kito
šeimos nario svarbiausias darbas.Dažniausiai pradinukas stropiai atlieka
mokytojo skiriamas užduotis.Tad tėvų tikslas – suvokti vaiko gebėjimus ir juos
ugdyti.
Nekelkite vaikui jokių sąlygų.Pirmokėlis turi įsisąmoninti, kad
mokymasis yra būtinybė, vedanti žmogų į pažangą. Bet kokie grasinimai vaikui
kelia tik baimę – jis pradeda bijoti mokyklos, vengia jos, pradeda praleidinėti
pamokas.
Pykčio proveržio metu nevadinkite vaiko nevykėliu – jis gali
tuo patikėti…
Sutikite grįžtantį vaiką gerai apgalvoję klausimus.Tegu jūsų
įprastą klausimą ,,Kokį įvertinimą šiandien gavai?“, kartais vaikui labai
nemalonų, pakeičia tokie ar panašūs: ,,Ką jūs šiandien įdomaus mokėtės?“, ,,Kas
tau šiandien paliko malonų įspūdį?“, ,,Ar šiandien mokykloje buvo gera?“.
Ugdykite vaiko žodyną.Tuo tikslu kiekvieną vakarą skaitykite
pasakas, siūlykite pačiam pajusti skaitymo džiaugsmą. Nupirkite diskelių su
aktorių skaitomomis pasakomis.
Jeigu vaiko elgesys kelia susirūpinimą, nebijokite konsultuotis su
mokytoju ar psichologu.
Pastebėję vaiko kalbos sutrikimų, kreipkitės į logopedą.Būtų
idealu šias problemas išspręsti pirmaisiais mokymosi metais.
Jūsų pirmokėliui didžiausias autoritetas – jo mokytoja.
Gerbkite jo nuomonę.
Kontroliuokite, kaip vaikas atlieka kasdienius įpareigojimus
(išneša šiukšles, laisto gėles, susitvarko savo kambarį).
Analizuokite su vaiku jo blogo poelgio priežastis ir pasekmes.Išleisdami savo mažylį į mokyklą, mes kartu su juo vėl mokomės naujai
pažinti pasaulį. Suvokiame, anot rašytojo J. Mačiukevičiaus, kad ,, kiekviena
akimirka – didelis džiaugsmas ir didelė laimė. Dabar aš jau žinau, kodėl žmonėms
taip gera su savo vaikais.Dabar žinau, kad tai atpildas už viską…“ Mūsų
vaikas – mūsų didžiausia laimė.Ir mes jį mylime ne todėl, kad jis protingas,
kad jis gabus, kad jis pats, pats…Mes mylime jį todėl, kad jis yra…
parengė Marija Eimanytė