Jau
žinote, kad 3 metų vaikas pasiekia tam tikrą brandą, suvokia savo asmenybę; tai
pasireiškia jo kalboje, kai jis sako ,,aš" ir ,,man". Jis sutelkia į save, ypač
savo tėvą ir motiną, su kuriais jo santykiai labai švelnūs.
Mažas berniukas stengiasi įtikti savo motinai, tačiau kartais būna ir
tironiškas, reikalauja sau daugiau dėmesio, glamonių; jis ją nutraukia, jei mama
pradeda kalbėtis su kuo nors kitu.
Maža mergytė stengiasi patikti savo tėvui, susigūžia jo rankose ir nori
patraukti jo dėmesį.
Abudu, ir duktė su motina, ir sūnus su savo tėvu, dažnai būna per reiklūs ir
agresyvūs. Kartais, lyg ir nerimtai, vaikai mėgina tėvus kumščiuoti, nori juos
išskirti: jei mato juos kartu, puola ir įsispraudžia tarp abiejų.
Vakarais, po žaidimų, vaikas bijo grįžti vienas į savo kambarį, kai jo tėvai abu
pasilieka. Jis pradeda melsti pasakų: ,,Kitą, dar vieną". Kiekvieną vakarą
Kamilė prašo mamos vis ilgesnių pasakų. Motina džiaugiasi manydama, kad duktė
labai jomis domisi. Bet vieną dieną ji atskleidžia tikrąjį dukters norą:
,,Noriu, kad tu pasiliktum su manimi, nenoriu, kad būtum su tėte”.
Vaikas tolydžio supranta, kad jo santykiai su tėvais kitokie negu tarp mamos ir
tėtės; jis pastebi, kad motina šiltai bendrauja ne tik su juo, o ir tėvas ne
visada domisi tik juo. Labiausiai vaikas išgyvena dėl to, kad negali įsiterpti į
privilegijuotus tėvų santykius: jų lova, jų kambarys yra išskirtinė valda, juos
sieja intymus ryšiai, o tai vaiką visai atskiria.
Daktaras Leonas Kreisleris yra pasakęs: ,,Vaiką apima dvilypiai, prieštaringi
jausmai.-jam smalsu daugiau sužinoti apie tėvų tarpusavio ryšius, kartu neduoda
ramybės pavydas ir atstumimo jausmas".
Tada vaikas stengiasi suardyti tėvų ryšius. Jis nori patraukti prie savęs motiną
ir kiekvieną kartą kaip įmano bando tėvus išskirti.
Susidaro įspūdis, kad vaikas pasitelkia visą savo ,,taktiką", nors daro tai
nesąmoningai. Tačiau jis vis dėlto nori atkreipti į save dėmesį, nes jaučiasi
visų apleistas ir trokšta grįžti į laimingąją praeitį. Jei tokiu metu gimsta
broliukas arba sesutė, krizė gali dar pasunkėti. Apie tai būtinai pagalvokite ir
jautriau elkitės su savo vaiku.
Kaip vaikui išsisukti iš šios ,,kompleksuotos" būklės? Tai kompleksas, kurį
Freudas pavadino Edipo kompleksu, jauno graikų mitologijos herojaus, nužudžiusio
savo tėvą ir susituokusio su motina, vardu. Psichoanalitikai šį kompleksą
vertina kaip painių santykių mazgą.
Kadangi vaikas negali pašalinti tėvo ar motinos, kad išsipainiotų iš
susidariusios komplikuotos padėties, ieško kitų veikimo būdų (taip pat
nesąmoningai): stengiasi būti panašus į savo varžovą – duktė į motiną, berniukas
į tėvą. Tai nauja viliojimo forma.
Turėdamas prieš akis modelį, į kurį nori būti panašus, su juo susitapatinti,
vaikas išryškina savąją lytį ir sparčiau bręsta. Vaikai pradeda suvokti, kad jie
yra berniukai arba mergaitės, kad vienas nuo kito skiriasi. Skiriasi jų elgesys,
žaidimai, žodžiai: maža mergytė žaisdama su lėle vaizduoja mamą, o berniukas, be
abejo, tėtę. Mergaitė nesako, kad bus kosmonautė, bet tik medicinos sesuo arba
mokytoja, kaip ir visos pažįstamos moterys. Mažas berniukas svajoja būti la-kūnu,
tokiu, kokį matė per televizorių (vystantis intelektui, potraukiai gali
pasikeisti; šiuo metu tebelieka ,,moteriškos" ir ,,vyriškos" specialybės).
Keletas patarimų
Nesakykite įpykusi vaikui žodžiais ir gestais: ,,Koks bjaurus! Tu pikčiurna!",
tai dar pablogins jo sunkią padėtį.
Vaikui reikia dėmesio ir jautrumo. Nevenkite jų parodyti. Tačiau nemanykite, kad
tam reikia paaukoti švelnius tėvų tarpusavio santykius. Šio amžiaus vaiką jau
reikia pradėti mokyti gerbti tėvų santykius: negalima leisti vaikui nuolat
įsiterpti tarp tėvo ir motinos.
Jei vaikas retkarčiais pamyluoja tėvą, nesakykite nieko, bet jei tėvą nuolat
išskiria, jis turėtų nukreipti vaiko dėmesį į mamą, pavyzdžiui: ,,Bėk greičiau
pabučiuoti mamos" arba ,,Mama labai gera" ir pan. Gali būti ir atvirkščiai:
,,Tai tėtė sugalvojo surengti tokią puikią iškylą".
Jei esant tokiai vaiko krizei nutarsite vesti jį į darželį, įniršęs jis gali
pamanyti,jog norite nuo jo pasitraukti. Įdėmiai stebėkite jo reagavimą; kartais
patartina neskubėti vaiko vesti į darželį. 0 kartais, priešingai, darželyje
vaikas randa pramogų, išsiblaško, ir tai gali padėti jam išsipainioti iš sunkios
būsenos.
Kai kuriems vaikams ši krizė beveik nepastebima: jie lengvai pakelia išsiskyrimą
su tėvais. Jautresniems vaikams krizė sunkesnė, bet vis tiek tokį ,,kompleksą"
vaikui lemta patirti: tik tuo metu reikia stengtis, kad jo santykiai su šeima ir
bendraamžiais būtų normalūs. Iki šiol vaikas buvo centrinis asmuo, viską
sutelkdavo į save, o dabar pamatė, kad ir kitus žmones sieja tarpusavio ryšiai,
kad jie gyvena savo asmenišką gyvenimą.
Įveikęs šį nelengvą etapą, vaikas pasirengęs palikti savo mažąją vaikystę,
aikštingą ir priklausomą, ir tapti mažu berniuku ar maža mergyte, palikti vaikų
darželį ir pereiti į parengiamąją klasę. Dabar vaikas įžengs į psichologų
vadinamą latentinį laikotarpį, ramesnį ir nuosaikesnį, kuris truks iki pat
brandos meto.