Vaikų
antsvoris pasaulyje ir Lietuvoje tampa vis grėsmingesne problema, kuri gali
turėti skaudžių padarinių. Naujausi „Nestlé mitybos instituto“ moksliniai
tyrimai rodo, kad daugelis anstvorio turinčių vaikų dėl to kenčia ir vėlesniame
amžiuje, o tai kelia riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar
net kai kuriomis vėžio formomis. Pasak ekspertų, anstvorio problemą didele
dalimi lemia nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio
gaunamos maistinės medžiagos.
Mityba vaikystėje programuoja visą gyvenimą
Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje
konferencijoje „1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės
mitybos svarba“ buvo pristatyti naujausi moksliniai tyrimai, pagrindę keltas
prielaidas apie per greito kūdikio augimo pirmaisiais gyvenimo metais galimas
pasekmes – nutukimo, diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimą vėlesniame
amžiuje.
„1000
dienų – tai laikotarpis nuo vaisiaus užsimezgimo iki 2 metų amžiaus. Valgydamas
žmogus gauna ne tik maisto medžiagas, bet ir maisto produktų genetinę
informaciją, kuri gali patekti į žmogaus ląsteles ir jas paveikti. Tad maistas
yra ne tik maisto medžiagų šaltinis, bet ir žmogaus genų modifikatorius“, – sakė Lietuvos vaikų gastroenterologų ir
mitybos draugijos pirmininkas, biomedicinos mokslų daktaras doc. Vaidotas Urbonas.
Jam pritaria ir „Nestlé mitybos instituto“ sveikatos direktorius Europai dr. Mike‘as
Possneris. Pasak jo, tyrimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo vaisiaus
užsimezgimo iki dviejų metų amžiaus gaunamos maistinės medžiagos turi ilgalaikį
poveikį viso gyvenimo kokybei. Tai įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai.
„Ankstyvoje
vaiksytėje žmogaus organizmo savybės dar tik formuojasi, todėl tinkama mityba
yra tokia svarbi jo ateičiai. Mityba programuoja kūdikio fizinį augimą, metabolizmą,
imunitetą, net nulemia galimą ligų pasireiškimą vėlesniais gyvenimo etapais“, –
pažymėjo M. Possneris.
Svarbu ir tai,
ką valgo mamos
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė
gydytoja doc. Edita Gavelienė pabrėžė, kad ne mažiau svarbu ne tik jau gimusio
kūdikio mityba, bet ir tai, kokį maistą renkasi besilaukiančios moterys.
„Nors mitybos vaidmuo sveikatai yra
neabejotinas, pasaulyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai, įskaitant
ir besilaukiančias moteris, maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo,
aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra netinkamas ir dažnai
nepakankamas“, – sakė E.
Gavelienė.
Gydytojos dietologės teigimu, svarbu, kad
besilaukianti moteris gautų pakankamą energijos ir baltymų, taip pat vitaminų
ir mineralų kiekį, vartototų joduotos druskos, optimaliai priaugtų svorio ir,
žinoma, atsisakytų alkoholio bei tabako. Tiesa, kaip ir visur reikia jausti
saiką, nes naujausios mokslinės studijos, tiriančios mitybos įtaką nėštumo
periodu, įrodė ne tik mitybos nepakankamumo, bet ir perteklinės mitybos svarbą.
Ligų gydymui –
milžiniškos išlaidos
Pasaulinės sveikatos organizacijos
duomenimis, 43 mln. vaikų visame pasaulyje turi antsvorio, 14 mln. iš jų gyvena
Europoje. Visame pasaulyje antsvorio turi maždaug 10 proc. vaikų, Lietuvoje –
apie 5 proc. Mūsų šalies medikai pastebi, kad pastaraisiais metais šis vaikų
skaičius sparčiai auga, o su nutukimu ir antsvoriu susijusių ligų gydymui
kasmet išleidžiama apie 10 proc. sveikatos apsaugai skiriamų lėšų.