Suvalgęs košės ar mėsos patiekalą vaikas turėtų išgerti vaisių, uogų ar
daržovių sulčių (geriausia šviežiai spaustų)
Mano vaikas bus pirmokas. Jis nelabai valgus. Mieliau nei daržoves ar mėsą valgo
čipsus ir saldumynus. Maniau, kad jam trūksta vitaminų. Pradėjau jų duoti,
tačiau vaikui nepagerėjo. Kai gydytoja prieš rugsėjį patikrino sveikatą,
paaiškėjo, jog jis serga nesunkia mažakraujyste, kurią, kaip sakė medikė, galima
išgydyti pradėjus tinkamai maitintis. Ką mano sūnus turėtų valgyti, kad
pasveiktų?
Danguolė (Plungė)
Vilniaus Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Dalia Adomaitienė:
– Tyrimų duomenimis, tik maždaug kas ketvirtoje šeimoje ir neretai tik
kartą per dieną valgoma šviežių daržovių bei vaisių, apie keturis penktadalius
vaikų kasdien valgo pieno produktų, o žuvies bei kruopų patiekalų vartoja labai
retai arba iš viso nevartoja. Daugelyje šeimų vis dar galioja principas: “valgau
kiek noriu ir ko noriu”.
Daugiau nei pusė vaikų užkandžiaudami pirmenybę teikia įvairiausių rūšių
saldėsiams, maistiniu požiūriu nevertingiems traškučiams ar saldintiems
vaisvandeniams. Kiekvienas suvalgyto maisto gramas teikia žmogui energijos,
duoda organizmo veiklai palaikyti būtinų medžiagų, taigi subalansuota mityba
nustatoma pagal energijos bei medžiagų poreikius. Pastebėta, jog darželinukų
mityba labai skiriasi nuo mokyklinio amžiaus vaikų, kurių valgiaraštis ne toks
įvairus, nesubalansuotas. Vaikas valgydamas visavertį maistą gaus gerokai
daugiau vertingųjų medžiagų nei valgydamas bet ką ir vartodamas sintetinių
vitaminų. Juk maisto produktuose esančios naudingos maisto medžiagos organizmo
daug greičiau ir lengviau pasisavinamos už sintetines.
Verta prisiminti:
• tėvai neretai klaidingai mano, jog vaikas bus sveikesnis, jei nuolat
papildomai gaus vitaminų,
• prieš duodant jų savo atžalai būtina pasikonsultuoti su gydytoju pediatru,
atsižvelgti į tai, ką vaikas valgo ir kaip maistingas medžiagas pasisavina jo
organizmas,
• vitaminai vaikui reikalingi tada, kai dygsta dantys, kai jis sparčiai auga ir
lytiškai bręsta, kai sumažėja galimybės maitintis šviežiomis daržovėmis bei
vaisiais, po ligos, kai buvo vartojama didelės plataus veikimo spektro
antibiotikų dozės, sergant infekcinėmis ligomis, esant įtampai, pvz., egzaminų
metu, taikantis prie naujos aplinkos, jaučiant nuolatinį nuovargį.
Augantis organizmas su maistu turi gauti įvairių vitaminų, nes jie atlieka
skirtingas funkcijas: B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos formavimuisi, o
vitaminas C svarbus organizmui pasisavinant geležį. Taigi suvalgęs košės ar
mėsos patiekalą vaikas turėtų išgerti vaisių, uogų ar daržovių sulčių (geriausia
šviežiai spaustų).
Nors gyvulinės kilmės geležį organizmas pasisavina greičiau nei augalinės,
kasdien valgyti mėsos nerekomenduojama. Ją reikėtų keisti žuvimi, daržovių ar iš
pieno produktų pagamintais patiekalais, valgyti sultinių ar sriubų, kelis kartus
per dieną – vaisių ar daržovių – jie tikras vitaminų bei mineralinių medžiagų
sandėlis.
Ir vaikai, ir paaugliai turėtų valgyti pieno produktų, nes juose gausu kalcio,
būtino kaulų bei dantų formavimuisi. Praalkus geriau išgerti stiklinę kefyro ar
jogurto, užkandžiauti jogurtais, šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais,
javainiais.
Besirūpindami atžalų maitinimu kai kurie tėveliai kartais perlenkia lazdą,
versdami vaikus valgyti per prievartą ir daug. Jei vaikas pavalgo darželyje ar
mokykloje, visiškai natūralu, jog parėjęs namo jis nenorės pietauti ar
vakarieniauti, tad nereikėtų jo ir prievartauti. Tačiau paprastai mokykloje
atžalos daugiau valgo gliukozės bei angliavandenių turinčių produktų, kurie
greitai “užkiša” skrandį ir numuša apetitą.
Taigi vaiką nuo mažens geriau pratinti vietoje bandelės ar sausainio suvalgyti
obuolį ar morką.