Vaiko kosulys gali sukelti panikos priepuolį… jo tėvams. Ypač jei mažyliui
jau teko gultis į ligoninę susirgus plaučių uždegimu, laringitu, bronchitu ar
kitais „tradiciniais“ šaltojo sezono baubais.
Ir vis dėlto krūpčioti kaskart vaikui kostelėjus – ne išeitis. Geriau išmokti
kosulį dešifruoti, kad laiku griebtumėtės atitinkamų priemonių arba kad
nepultumėte panikuoti tada, kai nerimauti nėra pagrindo. Pavyuzdžiui, net ir
sveikas kaip ridikas vaikas per dieną gali nusikosėti 10-15 kartų, ypač rytais –
ir tai visai nėra prasidedančios ligos simptomas.
Ūmus dažnas kosulys. Būdingas prasidėjus ūmioms viršutinių kvėpavimo takų
infekcijoms, taip pat gerklų uždegimui, tracheitui, bronchitui, plaučių
uždegimui. Jei vaikas susirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosulys
dažniausiai iš pradžių būna sausas, neproduktyvus, įkyrus. Susirgus laringitu ir
tracheitu kosulys primena lojimą, jame tarsi girdimas savotiškas metalinis
skambesys (kartą su juo susidūrę tėvai vėliau jį atskiria jau iš pirmo
kostelėjimo). Užklupus plaučių uždegimui kosulys paprastai būna šlapias jau nuo
pirmųjų ligos valandų, tačiau atsikosėti vis tiek labai sunku, kosulys eina iš
giliai.
Bronchitui būdingas šlapias kosulys, atkosėjami skrepliai (maži vaikai jų
neišspjauna, dažniau nuryja, tačiau skreplių atkosėjimo momentą galima išgirsti).
Atsikosėjus kuriam laikui palengvėja, bet paskui gleivės ir vėl ima kauptis
gerklėje.
Vis dėlto galutinę diagnozę ir kosulio priežastį nustato gydytojas, atsižvelgęs
ne vien į kosulio pobūdį, bet ir kitus ligos simptomus. Pavyzdžiu, jei kosulys
prasidėjo kartu su temperatūra ir sloga – tai vienas iš virusinės infekcijos
požymių. Vaikui gali būti sunku įkvėpti, balsas prikimęs.
Sausas, skardus stakato kosulys, užeinantis priepuoliais, pirmaisiais kūdikio
gyvenimo mėnesiais gali rodyti chlamidinę pneumoniją – būtina skubiai kreiptis į
gydytoją.
Spazminis kosulys. Būdingas bronchinei astmai, nors mažiems vaikams toks
pasireiškia ir susirgus bronchitu ar bronchiolitu. Šioms ligoms būdingas
karkimas ar švokštimas iškvepiant, iškvėpimo laikas pailgėja – tai bronchinės
obstrukcijos požymis. Spazminis kosulys paprastai būna neproduktyvus,
varginantis, kosėjimo pabaigoje girdimas aukštesnis švilptelėjimas, obertonas.
Jei spazminis kosulys kilo staiga, be kitų ligos simptomų – gali būti, kad į
kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.
Užsitęsęs kosulys (ilgiau nei 2 savaites). Pasitaiko gana dažnai, ypač
persirgus bronchitu. Paprastai būna susijęs ne tiek su uždegiminiu procesu kaip
tokiu, kiek su poinfekcine drėgmės hiperprodukcija arba kosulio receptorių
hiperjautrumu. Norint iššifruoti tokį kosulį svarbu vaiko amžius. Kūdikiams po
obstrukcinio bronchito likusi gleivių hipersekrecija sukelia retą šlaipą kosulį,
jis gali tęstis apie mėnesį ir net ilgiau. Išskirtinis jo požymis – krūtinės
ląstoje girdimi karkalai. Jie išnyksta vos atsikosėjus ir atsiranda prieš
atsikostint kitą kartą, girdimi net per atstumą. Dėl hipersekrecijso kilęs
kosulys palengva slopsta – kartojasi vis rečiau, kosima ne taip intensyviai.
Darželinio amžiaus vaikams užsitęsęs kosulys dažniausiai atsiranda kai gleivės
iš nosiaryklės nuteka į gerklę. Taip nutinka kai vaikas serga nazofaringitu,
adenoiditu, adenoidų hipertrofija. Skirtingai nei bronchito atveju, kosint
nesigirdi karkalų, kosulys paviršinis, jis praeina išgydžius slogą.
Užsitęsęs, 2-4 savaites trunkantis bronchitinis kosulys būdingas
ikimokyklinukams su recidyviniu bronchitu.
Užsitęsęs sausas kosulys. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams jis
gali trukti iki 6 savaičių, dažnai tai būna tracheito ar tracheobronchito,
išsivysčiusio po virusinių kvėpavimo takų infekcijų, požymis. Toks kosulys
dažnai skausmingas, priepuolinis, priepuoliai baigiasi pasišalinus vientisų
gleivių kamuoliukui.
Ilgai trunkantis, nuolatinis kosulys. Jis gali stiprėti ir silpnėti, bet
svarbiausia – kad vaikas kosti beveik nuolat. Dažniausiai toks puola sergant
chroniškomis kvėpavimo organų ligomis.
Psichologinis kosulys. Jis būna sausas, metalinio skambesio, pasitaiko
tik dieną, miegant nekostima. Jo išskirtinis bruožas – reguliarumas ir dažnumas
(po 4-8 kartus per minutę). Toks kosulys liaujasi žmogui valgant ar kalbant. Šis
kosulys dažniausiai būna vaiko reakcija į stresinę situaciją mokykloje ar
šeimoje, vėliau tampa įpročiu, kartais pasireiškia kaip tikas. Maži vaikai
dažnai kosti patirdami stresą arba siekdami savo tikslų. Kosulys sustiprėja
prieš pat apsilankymą pas gydytoją ir praeina vos išėjus iš kabineto. Toks
kosulys gali kilti ir pokalbio temai pakrypus vaikui nepatinkančia linkme ar
tada, kai mažyliui stinga dėmesio, jis nori būti pastebėtas.
Dvitonis kosulys. Kosėti pradedama žemu, baigiama aukštu tonu. Kartais
toks kosulys rodo, jog į stambiuosius bronchus pateko svetimkūnis. Tai –
indikacija bronchoskopijai.
Kosulys giliai įkvepiant. Dažnai taip kosti bronchine astma sergantys
vaikai. Toks kosulys atsiranda dėl bronchų hiperaktyvumo.
Naktinis kosulys. Būdingas bronchinei astmai. Atsiranda anksti ryte,
paaštrėjus bronchų spazmams. Jis gali kilti ir dėl alergijos – pavyzdžiui,
pagalvėje esantiems pūkams, dulkėms ar netoli lovos pastatytai kambarinei gėlei.
Taip pat dažnai naktimis kosėja vaikai, turintys padidėjusius adenoidus – gulint
gleivės iš nosies patenka į gerklę, burnos gleivinė išsausėja vaikui kvėpuojant
per nosį, tai sukelia kosėjimo refleksą.
Kosulys fizinio krūvio metu. Tai bronchų hiperaktyvumo požymis, jis
paprastai pasireiškia sergantiesiems astma.