Laba diena, noriu paklausti, kaip kalbėti su vaiku, ką jam paaiškinti,
kaip elgtis, reaguoti, ką atsakyti, kaip suvaldyti jausmus, kad jam nebūtų pikta
ir nesmagu, kai jo gabumus labai giria.
Nesuprantu, dauguma gi nori tų pagyrų, o mano vaikas sako, kad jį labai
erzina, kai visi sustoja ir sako, kad jis labai gražiai piešia.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė. Iš trumpo jūsų situacijos aprašymo
nėra labai lengva pasakyti, kas skatina vaiką taip reaguoti, tačiau gali būti,
jog vaiką erzina suaugusių žmonių netikrumas. Siekiant ugdyti mažųjų
pasitikėjimo savimi jausmą, ugdant jų vertinumo jausmą, kuriant artimus
santykius, labai svarbus pozityvus bendravimas, padrąsinimai, pagyrimai, gabumų
pastebėjimas. Tačiau jie negali būti tipiniai, nuolat pasikartojantys, sakomi
dėl to, kad taip reikia. Kai vaikas yra labai mažas, mes džiaugiamės bet kokiu
jo pasiekimu, nevertindami kaip jis yra atliekamas, nes turime tikslą, kad
mažylis tai pakartotų. Bet kokia jo nupiešta keverzonė mums atrodo kaip
didžiausias šedevras. Tačiau būtų labai nenuoširdu, jei mes girtume ir už tai,
kad vaiko piešimas taip ir netobulėjo. Žinoma, mes galime girti už pastangas,
tačiau vaikai patys jaučia, ar jiems pavyko pasiekti norimą rezultatą, ar ne.
Kitas svarbus gyrimo aspektas, kurio nebuvimas dažniausiai erzina vaikus, tai
paviršutiniškumas. Net ir pusantrų metų vaikas nori, kad į jo piešinį būtų
atkreiptas didesnis dėmesys, nei pasakymas: „Kaip gražu!” Vaikai nori
papasakoti, ką jie nupiešė, kas jiems pavyko, kas ne. Kita vertus, jiems svarbu,
kad suaugusieji ne tik išreiškia vertinimą, bet ir teiraujasi, kaip jam gimė
tokia idėja, kaip jis parinko spalvas ir panašiai. Tai vaikams kalba apie tikrą,
nuoširdų domėjimąsi jų kūryba. Jūsų vaikas gaudamas vertinimą „Gražiai
nupiešei”, jaučiasi nejaukiai, nes galvoja, kad iš jo tikimasi aukšto rezultato
ir visai neįdomu, kaip jis jį pasiekė. O gal būt jis nesijautė padaręs taip
gerai kaip norėjo, ar jam visai nepavyko įgyvendinti sugalvotos idėjos. Tačiau
jausdamas kitų žmonių paviršutiniškumą, jis greičiausiai nepasitenkinimą savo
darbu nukreipia „besižavinčiųjų” pusėn. Tai, kad vaiką giria daug žmonių vienu
metu, dar labiau sumažina galimybę su kuriuo nors vienu apie savo darbą
pakalbėti artimai. Džiaugiantis vaiko pasiekimais, svarbu tai daryti subtiliai,
nuoširdžiai, o ne užkeliant vaikui reikalavimą daryti viską tik tobulai, nes
kitu atveju niekas į jį nekreips dėmesio. Jei vaikas turės nors vieną nuoširdų
savo darbų gerbėją ir kritiką, tai gal jam bus mažiau erzinančios masinės
pagyros, arba jis išmoks išsakyti, jog kai kurie darbai jį džiugina ne taip
labai, kaip jis norėtų.
Vaida
