Mokslininkai padarė netikėtą išvadą, jog depresija padeda mūsų imunitetui priešintis infekcijoms.
Platus
depresijos paplitimas verčia mokslininkus susimąstyti apie nepastebimus
šios būsenos pliusus. Pagal statistiką, nuo depresijos kenčia kas
dešimtas suaugęs JAV gyventojas.
Du amerikiečių psichiatrai
straipsnyje, išspausdintame žurnale „ Molecular Psychiatry“ iškėlė
hipotezę, kad evoliucijos metu depresija ir imuninė sistema kartu kovojo
prieš infekcijas.
Apie ryšį tarp depresijos ir uždegiminės
imuninės reakcijos medikai diskutuoja jau kelis dešimtmečius.
Specialistams žinoma, kad žmonės, sergantys depresija, pasižymi
dirglesniu imunitetu ir uždegiminis židinys jų kūne gali atsirasti net
tada, kai nėra infekcijos. Kita vertus, dažni uždegimai nebūtinai būna
depresijos pasekmė.
Andrew Milleris ir Charlesas Reasonas iš
Arizonos universiteto įsitikinę, jog mutacijos, nulemiančios polinkį į
depresiją, dažnai veikia ne tik psichoneurologinę būklę, bet ir imuninę
sistemą. Straipsnio autoriai aiškina, kad depresijos atsiradimas
evoliucinio imuninės sistemos vystymosi pasekmė ir kad ji netikėtai
pasirodė besanti naudinga kovai su infekcijomis.
Depresija
pakeičia žmogaus elgseną: jis ima vengti viešumos, bendravimo, praranda
apetitą, nugrimzta į apatiją, jaučia nuolatinį nuovargį. Ir tai labai
naudinga sergant: pirma, visi resursai eikvojami tik imuniniam atsakui į
ligą, o ne pašaliniam aktyvumui, antra, žmogus mažiau platina užkratą
aplinkui ir mažiau gauna naujų ligų sukėlėjų porcijų.
Tais
laikais, kai dar nebuvo efektingų vaistų, depresija galėjo išgelbėti
infekcija užsikrėtusį žmogų nuo mirties, nes pakoreguodavo jo elgesį. Ši
teorija paaiškina, kodėl stresas būna viena iš pagrindinių depresijos
priežasčių. Stresas paprastai lydi konfliktinę situaciją, kuri mūsų
protėvius lengvai galėjo paskatinti muštynėms.
Kadangi muštynės
susijusios su neišvengiamomis žaizdomis, kurios gali tapti infekcijų
priežastimi, galima spėti, jog stresas iš anksto ruošia žmogų tam, kad
jam artimiausiu metu teks padėti imunitetui ir sumažinti aktyvumą.
Ši
hipotezė, žinoma, reikalauja įrodymų. Jeigu ji pasitvirtins, tai
depresiją ir autoimuninius susirgimus bus galima gydyti tais pačiais
vaistais.
