Šią dietą galima pavadinti Jin ir Jan arba klimato dieta. Šios dietos esmė:
maisto pasirinkimas priklauso nuo to, kokiame klimate mes gyvename. Kinai visus
Žemės reiškinius padalijo į Jin ir Jan – moteriškąjį ir vyriškąjį, pasyvųjį ir
aktyvųjį pradą. Nuošalyje neliko ir klimatas. Anot kinų, jis daro tiesioginę
įtaką tam, ką mes turime valgyti. Įdomiausia tai, kad ši, regis, egzotiška
teorija, puikiai atitinka atskirų šalių virtuvės ypatybes.
Kas tai?
Visų pirma, reiktų apsibrėžti metų laikų pasiskirstymą ir klimato zonas. Kadangi
moteriškasis pradas Jin laikomas šiltu, o vyriškasis Jan – šaltu, pirmajam
priskiriama vasara, antrajam – žiema. Ruduo – perėjimo iš Jin į Jan laikotarpis,
pavasaris – atvirkštinis perėjimas. Taip pat judėdami nuo polių į ekvatorių, mes
keičiame gyvenamąją aplinką iš Jan į Jin. Tai reiškia, jog reikia keisti ir patį
gyvenimo būdą, įskaitant mitybą.
Maistas, priklausantis Jin, yra stambesnis, saldesnis, kvapnesnis, savyje turi
daugiau kalio ir kitų Jin elementų. Jan maistas sotesnis, mažesnis, lėčiau auga
ir mažiau kvapnus, jame daugiau natrio ir kitų Jan elementų. Taigi vaisiai ir
lapiniai augalai maitinasi Jin energija, grūdai ir šakninės daržovės – Jan.
Tai reiškia, jog vasarą ar gyvenant tropiniame klimate, racione turėtų dominuoti
vaisiai ir žalumynai, kurie priskiriami Jin. Tuo tarpu žiemą ar šiauriniame
klimate reikėtų daugiau vartoti koncentruotą ir Jan energijos kupiną maistą. Dėl
šių priežasčių, makrobiotika ir kiti Rytų mokslai teigia, kad tropiniai augalai
šaltame klimate ir žiemą – ne pats geriausias pasirinkimas. Jie nepadės ilgomis
žiemomis, tik dar labiau sujauks organizmo balansą. Sveikiausiai ir ilgiausiai
gyvena tie, kurie visada ir visur valgo būtent tai, kas auga jų gyvenimo vietoje.
Tai nereiškia, kad gimę šalto klimato zonoje privalote visą gyvenimą valgyti
morkas ir ropes, o ne ananasus ir mango vaisius. Sezono metu važiuokite ten, kur
auga ananasai, ir mėgaukitės jais. Taip pat turėtų elgtis ir žmogus, gimęs
tropinio klimato zonoje – skristi šiauriau ir ten valgyti juodą duoną su
trintomis morkomis, barščius, grikių košę ir panašiai.
Jin-Jan virtuvė
Lietuvių nacionalinė virtuvė iš esmės atitinka Jin-Jan principą: ji daugiausia
susideda iš grūdų (duona ir košės) ir šakninių augalų (burokai, bulvės, ropės ir
t.t.), o taip pat riešutų, sėklų ir miško uogų, mažesnių ir sotesnių nei
tropiniai vaisiai.
Be to, pavasarį ir vasarą vidutinių platumų gyventojai valgo daugiau Jin
produktų: salotų lapus, pomidorus, vaisius. Orams atšalus ar persikėlus į
šaltesnį klimatą, pagrindiniu maistu turi tapti karštos košės ir tyrės (kažkas
trinta), daržovių sriubos, bulvės ir svogūnai. Nors bulvės į Europą atėjo iš
šiltesnių kraštų, čia jos gerai prigijo ir tapo pilnaverčiu Jan produktu.
Kraštutiniai produktai
Jan – bet kokia druska, vištų ir ančių kiaušiniai, ikrai, jautiena, kiauliena,
aviena, veršiena, dešros, žvėriena, vištiena, kalakutiena, žąsiena ir antiena,
fazanų mėsa, raudona žuvis, tunas, ženšenis. Jin – tropiniai vaisiai, pieno
produktai, cukrus ir kiti saldumynai, arbata, kava, balti ryžiai, prieskoniai,
miltai, konservai, produktai su cheminiais priedais (dažikliai, aromatizatoriai,
vitaminų-mineralų priedai), margarinas, rafinuotas augalinis aliejus, gyvuliniai
riebalai, majonezas, actas, pipirai.
Agurkai, pomidorai ir netgi kopūstai pagal daugelį požymių priklauso Jin
kategorijai, todėl juos valgo tiek Rusijoje (Lietuvoje), tiek Italijoje. Bet
jeigu juos užraugtume, pasikeistų jų Jan charakteristikos, kadangi raugas iš
esmės priklauso Jan. Juk rauginti agurkai, pomidorai ar kopūstai – neatsiejama
mitybos dalis Lietuvoje žiemos metu.
Tikrasis Jan maistas dažniausiai išsiskiria geromis išsilaikymo ir saugojimo
savybėmis net neapdirbus jo, priešingai nei, pavyzdžiui, šakninės daržovės,
grūdai ar ankštiniai augalai. Jin produktai negali ilgai užsigulėti, jeigu
leidžiame jiems sunokti, todėl eksportuojant jas į tolimas šalis, derlius
nuimamas dar jam nesunokus. Dėl šios priežasties tolimų kraštų gyventojai gauna
ne natūralų šviežią produktą, o sunokusį pakeliui ar sandėlyje arba kitaip
apdirbtą.
Atpažinkime
Kaip atskirti šiauriečių ir pietiečių maistą? Iš esmės kiekvienas produktas turi
tiek Jin, tiek Jan bruožų. Svarbiausia atpažinti vyraujantį faktorių.
• Pažemėje augančios daržovės, pavyzdžiui, kopūstai ar ropės, yra arčiau Jin,
nei augančios po žeme. Vaisiai, augantys aukštai virš žemės turi dar daugiau Jin
bruožų – jie pradeda nokti, kai vasaros energija pasiekia savo piką.
• Rudeniniai ir žieminiai obuoliai dažniausiai būna rūgštesni ir kietesni nei
vasariniai. Dalies jų iš viso nevalgome tik nuskynę. Kuo daugiau juose Jan, tuo
ilgiau jie gali gulėti negesdami. Puikiomis Jan savybėmis pasižymi tokios uogos
kaip bruknės ir spanguolės. Jan uogos sunoksta vėlyvą rudenį artėjant žiemai,
tuo tarpu Jin uogos, pavyzdžiui, žemuogės ar avietės, sunoksta vidurvasaryje.
• Gyvulinės kilmės maistas iš esmės yra linkęs būti Jan, o augalinis – Jin.
Maistą iš Jin augalų žiemą reikia ruošti ilgiau – taip jie įgauna daugiau Jan
bruožų. Tokio paties efekto galima pasiekti panaudojus druską.
• Termiškai apdoroti Jin augalai sulėtina medžiagų apykaitą ir mažina kūno
temperatūrą. Tuo tarpu Jan augalai suaktyvina metabolizmą ir padidina kūno
temperatūrą.
• Labiausiai subalansuoti ir saugūs gyvuliniai produktai – tie, kuriuose yra
pakankamai daug Jin ir mažiau Jan. Kitaip sakant, žuvys ir jūros gėrybės. Jas
sveika valgyti su daržovėmis.
Dieta ir klimatas
Taigi, koks rezultatas?
Poliariniame ir atšiauriame klimate rekomenduojama:
• šalčiui atsparūs javai – grikiai, rugiai, žieminiai kviečiai ir miežiai;
• vietinės daržovės (daugiausia virtos ar troškintos);
• gyvulinės kilmės produktai.
Vidutinis klimatas:
• vietiniai javai ir ankštiniai augalai (ryžiai, avižos, grikiai, pupos, miežiai,
lęšiai);
• vietinės daržovės – daugiausia virtos ar troškintos ir tik dalis šviežių
daržovių, žalumos bei vaisių;
• truputis žuvies ir iš jūros produktų.
Subtropinis ir tropinis klimatas:
• pietuose augantys javai (ilgagrūdžiai ryžiai, sago kruopos)
• didelės pupos;
• vietos daržovės, daug salotų ir vaisių;
• kuo mažiau gyvulinės kilmės produktų;
• lengva virtuvė, maistas minimaliai apdorotas, naudojami augaliniai riebalai ir
prieskoniai.
