Kosulys yra vienas dažniausių nusiskundimų [1]. Remiantis trukme, jis skiriamas į ūmų, kuris trunka trumpiau nei tris savaites, poūmį, trunkantį nuo trijų iki aštuonių savaičių, ir lėtinį, kuris užsitęsia ilgiau nei aštuonias savaites [2]. Ūmus kosulys gali užsitęsti ir virsti poūmiu ar lėtiniu. Ūmų kosulį dažniausiai sukelia peršalimo ligos. Tik retais atvejais jis gali būti susijęs su gyvybei grėsmingomis būklėmis (pvz., plaučių embolija, širdies nepakankamumas) [2]. Poūmis kosulys dažniausiai atsiranda po persirgtos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Tai aiškinama užsitęsusiu užnosiniu sekreto varvėjimu, viršutinių kvėpavimo takų sudirginimu, gleivių kaupimusi dėl jų hipersekrecijos ar sumažėjusio klirenso, padidėjusių bronchų jautrumu, kuris gali būti praeinantis arba susijęs su astma ar jos paūmėjimu [2]. Lėtinio kosulio priežasčių diferencinė diagnostika yra daug platesnė – vartojami vaistai, rūkymas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), astma, gastroezofaginis refliuksas [2].
Rudenį pradeda daugėti asmenų, sergančių peršalimo ligomis. Peršalimo ligos yra ūmi, savaime praeinanti virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, apimanti nosį, sinusus, gerklas ir ryklę [3]. Šia liga užsikrečiama kontakto metu arba oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas yra įvairus priklausomai nuo sukeliančio ligą viruso. Užsikrėtus rinovirusu, kuris yra dažniausia peršalimo ligų priežastis, inkubacinis periodas yra itin trumpas – iki dviejų dienų [3]. Intensyviausi simptomai būna 1–3 ligos dieną. Pasveikstama per 7–10 dienų, nors kai kuriais atvejais liga gali užtrukti ir iki trijų savaičių [3]. Pacientai skundžiasi gerklės skausmu, nosies varvėjimu, bendru negalavimu ir kosuliu. Vaikai dažnai karščiuoja, tačiau suaugusiesiems šis simptomas nėra būdingas, o jei temperatūra ir pakyla, ji būna subfebrili. Peršalimo ligų dažnis priklauso nuo amžiaus: vaikai iki dvejų metų serga vidutiniškai apie 6 kartus per metus, suaugusieji – 2–3 kartus, o vyresnio amžiaus žmonės – kartą per metus [3]. Nors peršalimo ligos dažnai yra lengvos eigos, ir nuo jų pasveikstama savaime, jos blogina pacientų gyvenimo kokybę, trikdo darbo/ mokyklos lankymą ir produktyvumą [4]. Be to, tyrimai rodo, kad virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija yra viena dažniausių priežasčių, sukeliančių astmos ir LOPL ligų paūmėjimus [5, 6].
KAIP ATSKIRTI PERŠALIMĄ NUO KITŲ LIGŲ?
Peršalimo ligų simptomai yra nespecifiniai ir gali būti panašūs į kitų ligų sukeltus klinikinius požymius. Viena jų – alerginis rinitas. Tačiau šiai ligai būdingas sezoniškumas arba aiškus būklės pablogėjimas kontaktuojant su alergenu, kuriam yra nustatytas įsijautrinimas [3].
Jei pacientui pirmiausia atsiranda gerklės skausmas, reikėtų pagalvoti apie streptokoko sukelto faringito galimybę [3].
Jei peršalimo ligos požymiai išlieka 7–10 dienų ir nėra būklės pagerėjimo, reikėtų įtarti bakterinę sinusų infekciją [7].
Ausies skausmas ir vidurinės ausies uždegimas dažnai pasireiškia sergant ar persirgus peršalimo liga, ypač vaikams. Tokiu atveju reiktų apžiūrėti ausis ir stebėti dėl galimos bakterinės infekcijos, kad būtų laiku pradėtas gydymas antibiotikais [8, 9]. Dažniausiai peršalimo ligos yra painiojamos su gripu. Sergant gripu, pacientų subjektyvi būklė yra daug blogesnė, būdingas febrilus karščiavimas (tai dažniausiai pirmas ligos simptomas, atsiradęs staiga), galvos, raumenų skausmas [3].
KOSULYS IR JO GYDYMAS
Vienas labiausiai varginančių peršalimo ligų simptomų yra kosulys – vieno tyrimo duomenimis, 93 proc. Respondentų nurodė įvairaus laipsnio miego sutrikimus, kuriuos dažniausiai lėmė kosulys ir nosies užgulimas [4]. Kosulys sergant peršalimo ligomis gali varginti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai jis atsiranda dėl nosies sekreto nutekėjimo užpakaline ryklės sienele [10]. Neretai persirgus virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija pasireiškia virusinės kilmės ūminis bronchitas [11]. Sergant lėtine plaučių liga – astma arba LOPL – peršalimas išprovokuoja jos paūmėjimą, o tai irgi yra susiję su kosulio atsiradimu ar sustiprėjimu.
Kosuliui palengvinti yra skiriami mukolitikai. Šios grupės vaistai suskystina gleives, suardydami mukopolisacharidines grandines, todėl sekretas lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų [12]. Vienas šios grupės vaistų atstovų yra ambroksolis. Jis skiriamas kosulio metu susidarančių gleivių skystinimui sergant ūminėmis arba lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis [13]. Ambroksolis yra bromheksino metabolitas. Išgėrus šio vaisto, poveikis prasideda vidutiniškai po 30 minučių ir trunka 6–12 valandų, atsižvelgiant į vienkartinės dozės dydį [13].
Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, kad ambroksolis didina bronchų sekreto kiekį. Manoma, kad dėl sumažėjusio sekreto klampumo ir padidėjusio bronchų virpamojo epitelio gaurelių judrumo pašalinama daugiau gleivių [13]. Ankstyvas mukolitikų paskyrimas gali sustabdyti poūmio kosulio vystymąsi [14]. Rekomenduojama skirti ambroksolį, kadangi jis pagerina mukociliarinį klirensą ir nereikalauja daug pastangų atkosėti skreplius [14]. Be to, ambroksolis pasižymi surfaktanto gamybos skatinimu, antioksidaciniu poveikiu, bronchų gleivinės reologinių savybių gerinimu, uždegimo slopinamuoju ir antivirusiniu veikimu [13-17].
Eksperimentinis tyrimas su žmogaus trachėjos epitelio ląstelėmis parodė, kad vartojant ambroksolio sumažėjo rinovirusų RNR replikacijos skaičius ir uždegimo mediatorių kiekis [17]. Galima daryti prielaidą, kad ūmios rinovirusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos metu ambroksolis gali veikti kaip antivirusinis vaistas.
Ambroksolis taip pat yra skiriamas sergant astma ir LOPL. Siekiant išsiaiškinti ambroksolio efektyvumą astmos metu buvo atliktas eksperimentinis tyrimas su laboratorinėmis pelėmis [18]. Jos buvo įjautrintos ovalbuminu. Ambroksolis buvo skiriamas arba prieš įjautrinimą ovalbuminu, arba po įjautrinimo ovalbuminu. Ambroksolio vartojimas prieš skiriant ovalbumino mažino kvėpavimo takų hiperreaktyvumą, eozinofilų skaičių kvėpavimo takuose, taurinių ląstelių metaplaziją ir uždegimą subepiteliniuose regionuose [18]. Taip pat buvo stebėtas interleukino (IL) 5 ir IL-13 kiekio sumažėjimas bronchoalveoliniame lavaže. Skyrus ambroksolį po įjautrinimo ovalbuminu, kvėpavimo takų hiperreaktyvumas sumažėjo, padidėjo IL-10 ir IL-12 kiekis bronchoalveoliniame lavaže, tačiau eozinofilų skaičiaus pokyčio nebuvo stebėta. Tyrimo metu in vitro stebėtas padidėjęs IL- 10, interferono gama ir IL- 12 kiekis plaučių mononuklearinėse ląstelėse ir alveoliniuose makrofaguose [18]. IL- 4, IL-IL-5 ir IL-13 gamyba nebuvo paveikta. Šis tyrimas parodė, kad ambroksolis buvo efektyvus kvėpavimo takų hiperreaktyvumo ir uždegimo prevencijai. Šis vaistas veikė 1-ojo tipo T limfocitų pagalbininkų išskiriamus citokinus ir apsaugojo nuo oksidacinio streso kvėpavimo takuose [18].
Kochrano apžvalgos duomenimis, sergant lėtiniu bronchitu ir LOPL gydymas mukolitikais gali sumažinti paūmėjimų skaičių ir pagerinti gyvenimo kokybę [19]. Ambroksolio vaidmuo sergant LOPL buvo tirtas dar 2004 m. Atsitiktinių imčių dvigubai aklame placebu kontroliuojamame daugiacentriame tyrime. Jo tikslas buvo nustatyti ilgalaikio ambroksolio vartojimo efektyvumą LOPL paūmėjimams sumažinti. Pacientams, kurių simptomai buvo sunkesni, gydymas ambroksoliu buvo susijęs su mažesniu paūmėjimo dažniu, lyginant su placebu [20].
Vartojant ambroksolį kartu su kai kuriais antibiotikais (amoksicilinu, cefuroksimu, doksiciklinu ir eritromicinu), gali padidėti jų reabsorbcija [21]. Wang ir bendr. in vitro tyrimais nustatė, kad, gydant Pseudomona aeruginosa infekciją, ciprofloksacino bakterinis aktyvumas padidėja kartu skiriant ambroksolį [22]. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ambroksolis ne tik gerina atsikosėjimą, bet ir pasižymi daug platesnėmis savybėmis.
APIBENDRINIMAS
Ūmus kosulys yra vienas pagrindinių nusiskundimų, kurį dažniausiai sukelia peršalimo ligos. Šis simptomas dažnai atsiranda ir paūmėjus lėtinėms kvėpavimo takų ligoms – astmai ir LOPL. Jų paūmėjimus taip pat gali išprovokuoti peršalimo ligos. Siekiant palengvinti kosulį rekomenduojama skirti mukolitikus. Vienas jų atstovų yra ambroksolis. Šis vaistas žinomas kaip gleives skystinantis, tačiau moksliniai tyrimai nuolat atskleidžia vis daugiau jo teigiamų savybių – antioksidacinį, uždegimo slopinamąjį, antivirusinį poveikį. Jei peršalimo ligos komplikuojasi bakterine infekcija, reikia pradėti vartoti antibiotikus. Nustatyta, kad, vartojant ambroksolį su kai kuriais antibiotikais, padidėja jų reabsorbcija ir bakterinis aktyvumas. Ambroksolis yra gerai toleruojamas ir efektyvus vaistas ne tik kosuliui gydyti sergant peršalimo ligomis, bet ir esant astmai ar LOPL. Tyrimai pateikia įrodymų, kad ambroksolio vartojimas gali sumažinti LOPL paūmėjimų dažnį.
Straipsnis iš
„Peršalimo ligos“
Literatūros šaltiniai yra redakcijoje.
