+1
-0
+1
Ar nosies gleivinės plovimas gali apsaugoti nuo slogos komplikacijų?

Kodėl gydytojai ar farmacijos specialistai pacientams, sergantiems sloga, rekomenduoja plauti nosį? Ar tai yra tiesiog patarimas, ar esama įrodymų, kad nosies gleivinės priežiūra turi įtakos ligos vystymuisi ir slogos komplikacijų prevencijai. Sutiksite, kad komplikacijų gydymas yra sunkesnis, reikalauja daugiau specialistų priežiūros, papildomai skiriamų vaistų ir, be abejo, ilgesnės sveikimo trukmės.

Visi žinome, kad virusinė sloga tiek vaikus, tiek suaugusiuosius dažniau užklumpa šaltuoju metų laiku. Slogos gydymas yra palaipsnis procesas, kadangi ligos eiga, esant virusiniam viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, yra palaipsnė. Suaugusiajam sloga gali trukti iki savaitės, o vaikai serga dažniau ir ilgiau, be to, didesnė komplikacijų rizika. Pradžioje nosies gleivinė paburksta, parausta, perši. Tai gali trukti iki 3 dienų. Po to, dėl organizmo imuninės sistemos veiklos suaktyvėjimo atsiranda skaidrių išskyrų, nosies užgulimas laikosi. Sekretas gali tirštėti ir dar labiau pabloginti kvėpavimą pro nosį. Šioje stadijoje pasiekiamas vadinamasis lūžio taškas, kai sloga mažėja ir išnyksta arba vystosi slogos komplikacijos (pvz., vidurinės ausies uždegimas, rinosinusitas, apatinių kvėpavimo takų uždegimas).

Medicininėje literatūroje vis dažniau pasirodo naujų straipsnių dėl nosies gleivinės plovimo, kuris įtrauktas į ūminio rinosinusito gydymo rekomendacijas [3], alerginės slogos simptomams palengvinti [4], vaikų slogos komplikacijų prevencijai [1]. Dėl imuninės sistemos vystymosi amžinių ypatumų slogos komplikacijų dažniau pasitaiko ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams nei suaugusiesiems. Būtent šios amžiaus grupės pacientams nosies gleivinės plovimo teigiamas efektas išnagrinėtas ir pateiktas.

Slogos komplikacijų prevencija vaikams, straipsnio autorės teigimu, gali būti pasiekta naudojant nosies plovimą izotoniniu jūros vandens tirpalu ar derinant jį su gydymu kitais preparatais. Išvadose teigiama, kad statistiškai patikimai sumažėjo vaikų slogos komplikacijų skaičius, naudotų antibakterinių preparatų dažnis, sumažėjo praleistų pamokų skaičius [1]. Dar papildomai minima, kad net ir profi laktinis jūros vandens naudojimas vaikams gali sumažinti pasikartojančių susirgimų (atkryčių) skaičių šaltuoju metų laiku. 

Nosies gleivinės priežiūrai ir slogai gydyti skiriamas jūros vanduo, kuris, įpurškus į nosies ertmę, praplauna joje susikaupusias gleives ir jas sudrėkina. Naudojamas izotoninis ar hipertoninis jūros vanduo, kurie skiriasi pagal druskos koncentraciją ir indikacijas. Pavyzdžiui, izotoninio jūros vandens druskingumas yra 0,9 proc., kaip ir nosies gleivinės, todėl tokiu jūros vandeniu atliekamas mechaninis nosies gleivių išplovimas. Tuo tarpu stipriausias hipertoninis jūros vanduo siekia 2,6 proc. ir dėl osmosinio slėgio skirtumų tarp jūros vandens ir nosies gleivinės ne tik praplauna susikaupusias gleives, bet ir sumažina gleivinės paburkimą ūminės slogos metu. Jūros vanduo – tai natūrali priemonė, mažinanti nosies ertmių ir sinusų užsikimšimą, drėkinanti jautrią nosies gleivinę, sauganti viršutinių kvėpavimo takų sistemą. Jūros vandenį gali naudoti vaikai, suaugusieji ir nėščiosios, jis nesukelia pripratimo [2].

Slogos gydymas parenkamas atitinkamai pagal simptomus. Pavyzdžiui, jei yra nosies užgulimas, tikslinga mažinti gleivinės paburkimą. Esant daug skaidrios sekrecijos, naudojamos priemonės, mažinančios nosies gleivinės sekreciją, o esant tirštam sekretui, kurį sunku išpūsti ar ištraukti, naudojamos gleives skystinančios priemonės. Slogos komplikacijų gydymas reikalauja daugiau atidumo, papildomos gydytojo priežiūros ir laiko. Nosies gleivinės plovimas yra nuo seno žmonėms žinomas slogos gydymo būdas. Praplaunant susikaupusį sekretą nosies landose, sumažinama virusinio užkrato tikimybė įsitvirtinti, virusui daugintis ir sukelti vietinį uždegimą. Be to, jūros vanduo drėkina nosies gleivinę, mažina paburkimą, suskystina ir padeda išvalyti tirštas gleives, kurios trukdo kvėpuoti [5].

Jei liga pasireiškia nosies užgulimu, sekrecija ar peršėjimu nosiaryklėje, tikslinga pradėti nosies gleivinės plovimą. Ypač tai rekomenduojama mažesniems vaikams, kurių virusinės slogos komplikacijų (ūminio ausų uždegimo, tonzilito, bronchito) rizika yra didesnė nei suaugusiųjų dėl silpnesnės imuninės sistemos ar paprasčiausiai dėl nemokėjimo išpūsti nosies sekreto. Reikėtų paminėti, kad hipertoninis druskos tirpalas, skirtingai nei izotoninis, ne tik praplauna nosies gleivinę, tačiau ir veikia panašiai kaip vietinis dekongestantas. Dėl osmosinio slėgio skirtumų hipertoninis druskos tirpalas, sutraukdamas nosies gleivinę, palengvina nosies kvėpavimo funkciją. Todėl pradinėje stadijoje ūminės virusinės slogos gydymą dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo hipertoninio druskos tirpalo ir tik nepagerėjus kvėpavimui, kai atsiranda slogos komplikacijų požymių, reikia spręsti dėl papildomo dekongestantų skyrimo. Reikėtų nepamiršti, kad per ilgai nepertraukiamai naudojant vietiškai purškiamus dekongestantus, didėja tikimybė susirgti medikamentine sloga. Tuo tarpu jūros vanduo gali būti naudojamas visos slogos trukmės ar net slogos komplikacijų gydymo eigoje.

 

Parengė gyd. D. Gutmanas

Perspausdinta iš leidinio

„Internistas“ priedo „Infekcinės ligos“,

2015 m. / 1

Literatūros sąrašas yra redakcijoje