Krūtinės angina, kartais vadinama stenokardija – tai toks sindromas, kurio metu pasireiškia priepuolinis duriančio pobūdžio skausmas. Tokį vaizdą įsivaizduoti visai nesunku – žmogus tiesiog susigriebia už širdies srities ir negali nieko daugiau nei daryti, nei apie nieką daugiau galvoti. Šis skausmas atsiranda dėl trumpalaikės širdies raumens išemijos – tai reiškia, kad širdies raumeniui tam tikrą laiką tiekiamas per mažas kiekis deguonies ir jis tarsi „dūsta“. Manoma, kad stabilioji krūtinės angina yra viena dažniausių išeminės širdies ligos formų. Ką vertėtų žinoti apie šią ligą? Kaip ji kenkia gyvenimo kokybei?
Kaip paplitusi krūtinės angina?
Manoma, kad stabilioji krūtinės angina, kai skausmą sukelia tam tikri faktoriai, labiau paplitusi vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Vis dėlto net iki 5 procentų vos 45 metų asmenų jau gali būti kamuojami skausmų širdies plote, kurie susiję būtent su miokardo išemija. O toks amžius, atrodo, turėtų leisti žydėti jėgoms, juk taip? Manoma, kad į septintą ir aštuntą dešimtį įžengusių asmenų grupėje krūtinės angina gali kamuoti net iki 20 procentų pacientų, tad šios problemos mastas gali būti gana didelis. Jei skaičiuotume visus pasaulio gyventojus, tuomet spėjama, kad šis klinikinis sindromas palietęs apie 4 procentus – vadinasi, bent kas 25 – tą žemės gyventoją. O su šia problema atkeliauja ir daug kitų nemalonumų – prastėja žmonių gyvenimo kokybė, didėja jų mirties baimė, pradedama vengti judėti, nes būtent fizinio aktyvumo metu pasireiškia nemalonūs skausmai širdies plote. Gaila, bet fizinio aktyvumo stoka dėl baimės ir vėl patirti krūtinės anginos priepuolį tik dar labiau mažina toleranciją judėjimui ir skatina ligą toliau progresuoti.
Kas didina krūtinės anginos pasireiškimo riziką?
Gana daug įtakos turi tam tikri dalykai, kurių pakeisti mes negalime. Teigiama, kad dažniau krūtinės angina serga vyresnio amžiaus vyrai, kurių šeimoje taip pat yra krūtinės anginos atvejų. Tai reiškia, kad daug įtakos šio klinikinio sindromo išsivystymui turi trys svarbūs rizikos veiksniai, kurių koreguoti, deja, negalime – tai vyresnis amžius, vyriška lytis ir paveldėjimas. Tačiau yra tokių dalykų, kuriuos pakeisti arba bent jau koreguoti (gydyti) mes galime. Prie koreguojamų rizikos veiksnių galime priskirti kai kurias lėtines ligas, pavyzdžiui, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą. Daug įtakos turi rūkymas, pernelyg riebaus maisto vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas (hipodinamija), kai kurie kiti sveikatos sutrikimai. Pastebėta, kad kelių rizikos faktorių patvirtinimas vienam asmeniui miokardo infarkto tikimybę padidina net nuo keturių iki kelių dešimčių kartų.
Kaip išsivysto miokardo išemija?
- Bene svarbiausia stabiliosios krūtinės išsivystymo „kaltininkė“ yra aterosklerozė, dėl kurios atsiranda vainikinių širdies arterijų stenozė.
- Vainikinių arterijų spazmas, atsirandantis dėl vazodilatacinių (kraujagysles plečiančių) medžiagų išsiskyrimo sutrikimų. Esant tokiai endotelio disfunkcijai, sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi.
- Daug lemia visos kraujotakos sistemos būklė. Arterijų pažeidimus sukelia ilgalaikis rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, per mažas judrumas. Ilgainiui dėl netinkamo gyvenimo būdo ir genetikos nulemtų faktorių išsivysto lėtinės ligos, kurios dar labiau kenkia mažosioms širdies arterijoms. Vertėtų paminėti cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją, hipercholesterolemiją, inkstų funkcijos sutrikimus.
- Neigiamą įtaką miokardo aprūpinimui krauju daro ir kraujo sudėties pasikeitimai ar kraujo kokybės suprastėjimas, pavyzdžiui, padidėjęs jo krešumas ar mažakraujystė.
- Krūtinės anginos priepuolius, atsirandančius dėl deguonies deficito, stipriai provokuoja didelė nervinė įtampa, ryškus fizinis krūvis. Kuo labiau pažengusi liga, tuo silpnesnių dirgiklių užtenka tam, kad ir vėl pasireikštų stiprus ir mirties baimę sėjantis skausmas.
- Itin sudėtingomis, pažengusiomis ar retesnėmis ligos formomis sergantiems pacientams krūtinės anginos skausmo priepuolius gali išprovokuoti šaltas vanduo, vėjuotas oras, persivalgymas ir t.t.
Kokio sunkumo gali būti krūtinės angina?
Lengviausios formos (I klasės) krūtinės anginos priepuoliai atsiranda tik tuomet, kai pacientas patiria neįprastai didelį fizinį krūvį. Šiek tiek sunkesnio laipsnio (II klasė) angina įvardijama tuomet, kai angininius priepuolius sukelia labai didelis, tačiau pacientui gana įprastas fizinis krūvis, pavyzdžiui, kopimas laiptais į ketvirtą aukštą arba didelė nervinė įtampa. Dar sunkesnė krūtinės angina (III klasė) įvardijama tuomet, kai pacientui priepuolius sukelia vidutinis fizinis krūvis ir nervinė įtampa, o štai sergant sunkiausios formos krūtinės angina priepuoliai gali atsirasti net ir ramybės metu ar atliekant įprastus dienos darbus (IV krūtinės anginos klasė). Jie gali kamuoti bene kiekvieną ankstyvą rytą ar nuėjus vos kelias dešimtis metrų. Tad nesunku suprasti, kad su tokia liga gyventi ne tik sunku, bet ir labai baisu.
Ką daryti?
Neignoruoti skausmų ir kreiptis į gydytoją. Šiuolaikinis gydymas yra labai veiksmingas ir jei pacientui netinkami pirmos eilės vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai ar nitratai, tuomet galima rasti ir kitų efektyvių kardiologinių preparatų. Žinoma, vien medikamentinio gydymo nepakanka – pacientas turi būti nusiteikęs keisti savo gyvenimo būdą tam, kad kiekviena diena ir vėl taptų kokybiška. Tad gal pradėkime nuo šiandien?
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
