Tinkama mityba svarbi bet kuriuo žmogaus gyvenimo etapu. Sveika mityba – vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių. Moters suvalgomo maisto kokybė lemia jos pačios sveikatą, kūdikio, vėliau – vaiko ir suaugusio žmogaus sveikatą. Kiekviename gyvenimo etape, keisdami gyvensenos ir mitybos įpročius, galime daryti įtaką vėlesnio gyvenimo etapo sveikatai bei gyvenimo kokybei. Menopauzės periodu dažniausiai moteris varginantys sveikatos sutrikimai yra:
- nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas;
- širdies kraujagyslių ligos;
- osteoporozė, lėtinės sąnarių ligos;
- vėžys.
Kiekvieno šių sutrikimų prevencija prasideda paauglystėje. Pasaulio sveikatos organizacija paaugliais rekomenduoja laikyti asmenis nuo 10 iki 19 metų. Paauglystės pokyčių pradžia sutampa su lytiniu brendimu. Brendimas susijęs su lytinių hormonų poveikiu, kuriam įtakos turi:
- individo amžius;
- sveikatos būklė;
- mityba;
- geografinės sąlygos;
- klimatas;
- paveldimumas.
Prof. J. Tutkuvienės tyrimų duomenimis, 1985 metais 1,5 proc. 14–18 metų merginų turėjo antsvorio, 2002 metais – 6,6 proc.
Daugybė atliktų tyrimų nurodo, kad nutukimas vaikystėje – suaugusiųjų nutukimo pradžia. 60 proc. vaikų, turėjusių antsvorio arba nutukusių iki brendimo, bus nutukę ir suaugę, turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų riziką (Branca F, et al., 2007; Magarey AM, et al., 2003). Nutukimo, metabolinio sindromo ir kitų lėtinių ligų vystymuisi svarbus padidėjęs kalorijų, riebalų, transriebalų bei lengvai įsisavinamų angliavandenių, ypač gaunamų su saldžiaisiais gėrimais, kiekis.
Berkey su bendraautoriais nustatė, kad padidėjęs kalorijų kiekis, gaunamas vienus metus, 9–14 metų mergaitėms (ne berniukams) yra susijęs su padidėjusiu kūno masės indeksu.
JAV Nacionalinės restoranų asociacijos duomenimis, 1970 metais 25 proc. maistui išleistų pinigų buvo skirti valgyti ne namie, 2010 metais ne namie valgomam maistui išleista 53 proc. visų maistui skirtų lėšų. Paaugliai dažniausiai renkasi greitojo maisto maitinimo įstaigas. Greitojo maisto valgymas 3 kartus per savaitę per 5 metus kūno masę padidina 1,6–2,2 kg (Pereira, et al.).
Paauglystė – periodas, kai atsiranda galimybės (tiek emocinės, tiek finansinės) pačiam rinktis maistą. Šiuo periodu dažnai pasirenkamas mitybos būdas, kai atsisakoma vieno ar keleto maisto produktų (dažniausiai atsisakoma mėsos ir pieno produktų), kinta maitinimosi režimas (didelis užimtumas, pasirenkamas kitas mitybos režimas nei šeimoje), galimi valgymo sutrikimai (dažniausiai nervinė anoreksija).
Dėl šių priežasčių gali trūkti esminių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio, fosforo, vitamino D, geležies.
Net 40 proc. merginų kaulų masės susiformuoja šiuo trumpu paauglystės periodu (Matkovic V.). Kaulų formavimasis priklauso nuo paveldimumo. Jam įtakos gali turėti gyvensenos ypatumai, apimantys maitinimąsi, fizinį aktyvumą, rūkymą.
Mitybos anamnezės klausimai, kurių neturėtų užmiršti gydytojas dietologas, konsultuojantis tiek paaugles merginas, tiek ir moteris menopauzės periodu:
- kūno masės kaita, kokių dietų buvo laikomasi, ar buvo gydyta dėl valgymo sutrikimų – merginos mityba paauglystėje turi įtakos lėtinių ligų eigai menopauzės periodu;
- esamo maitinimosi ypatumai – šiuo metu atsiakyta tam tikrų maisto produktų. Ar laikomasi dietos – tai gali paskatinti išsivystyti atskirų maistinių medžiagų stoką;
- žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos, medikamentai. Kai kurių medžiagų vartojimas ne tik turi tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai, bet ir prisideda prie mitybos nepakankamumo – gali daryti įtaką maistinių medžiagų įsisavinimui, kalorijų poreikiui;
- papildų vartojimas.
Svarbu:
- pakankamas energijos (kalorijų), kalcio, riebalų, geležies kiekis;
- pasiekti ir / ar išlaikyti sveiką kūno masę.
Doc. dr. Edita Gavelienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Žurnalo INTERNISTAS priedas GINEKOLOGIJOS AKTUALIJOS
