Homeopatija daugeliui asocijuojasi su gydymu žolelėmis, tačiau homeopatijos nereikėtų painioti su fitoterapija. Homeopatijoje naudojamos ne tik žolelės, tačiau ir įvairios kitos žaliavos. Nors vieni sako, kad homeopatija tikrai veikia, kiti į šį alternatyvų gydymo metodą žiūri labai skeptiškai ir mano, kad ji ne veiksmingesnė nei placebo. Vis dėlto norėtųsi pakalbėti apie tai, iš ko ir kaip gaminami homeopatiniai vaistai.
Taigi kaip atsirado homeopatija ir kuo ji paremta?
Homeopatijos pradininkas – vokiečių gydytojas ir vertėjas
Homeopatijos principo kūrėju laikomas vokiečių gydytojas ir vertėjas Samuelis Hanemanas, gyvenęs nuo 18 amžiaus vidurio iki 19 amžiaus vidurio (1755–1843). Pastebėjęs, kad maliarijos gydymui skirtą chininą vartojant sveikam žmogui, jis sukelia labai panašius simptomus į tuos, kurie pasireiškia jau sergant maliarija, jis pradėjo teigti, kad labai mažos dozės turėtų veikti priešingai, t.y. gydyti ligą. Taigi S. Hanemanas pagalvojo, kad galbūt mažos tokios medžiagos dozės galėtų gydyti simptomus jau sergančiame kūne. Principas „panašus gydo panašų“ pirmą kartą buvo aprašytas 19 amžiaus pradžioje. Šis įvykis – tai homeopatijos gimimas, vis dėlto pats principas „similia similibus curantur“ yra laikomas senoviniu, tad šis vokiečių gydytojas tik apibrėžė tai, kas buvo žinoma seniai, dar nuo Hipokrato laikų.
Labai svarbu ne tik tai, kas vaiste, bet ir tai, kaip jis paruošiamas
S. Hanemanas pastebėjo, kad mažinant veikliosios medžiagos dozes, terapinis poveikis mažėja, tačiau homeopatiniuose vaistuose svarbi ne tik veikliosios medžiagos koncentracija, bet ir taip, kaip šis vaistas paruošiamas. Jei skiediniai tinkamai supurtomi, tuomet terapinis poveikis išlieka net ir naudojant pačias mažiausias dozes. Tuo ir ypatinga homeopatija.
Gaminama iš visko, kas randama gamtoje
Homeopatinių vaistinių preparatų gamybą reglamentuoja Europos farmakopėja, todėl jie gaminami pagal visus reikalavimus. Daugiau nei pusės homeopatinių vaistų gamybai naudojamos augalinės žaliavos (apie 60 proc. visų vaistų), apie trečdalis vaistų pagaminami iš neorganinių medžiagų, pavyzdžiui, sidabro, fosforo, aukso, kalcio, grafito, jodo, kvarco ir kitų medžiagų. Įdomu tai, kad homeopatinių preparatų gamybai gali būti naudojamas net gyvsidabris ar arsenas, kurie gana nedidelėmis dozėmis jau yra nuodingi, tačiau ypač mažos jų dozės turi terapinį poveikį. Taip pat naudojamos ir gyvulinės kilmės žaliavos, pavyzdžiui, laukinių ančių kepenų ir širdžių ekstraktas, gyvūnų sekretai, vabzdžių ir gyvačių nuodai ir t.t. Vadinasi, kad homeopatinius preparatus galima gaminti iš visko, kas randama gamtoje. Žaliavų natūralumas ir šviežumas – būtini.
Manoma, kad homeopatiniai preparatai padeda organizmui geriau prisitaikyti prie įvairių situacijų
Nors homeopatinių preparatų charakteristikų santraukoje informacijos apie veikimo mechanizmą pateikti nebūtina, o indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais, manoma, kad homeopatiniai vaistai:
- Didina organizmo imuninės sistemos sugebėjimą apsisaugoti nuo įvairių pavojingų veiksnių;
- Gerina natūralius šalinimo procesus;
- Greitina audinių atsinaujinimo procesus;
- Padeda organizmui neutralizuoti įvairios kilmės toksinus;
- Pagerina organizmo adaptogenines savybes ir kt.
Trumpai tariant, homeopatija galimai padeda organimui išvystyti savisaugos reakciją.
Gamyboje svarbi tam tikra seka
Homeopatinių vaistų gamyba paremta keliais pagrindiniais etapais, kur pirmasis etapas – ruošinių gamyba. Ruošiniai kitaip vadinami urtinktūromis. Tai pirminės, „motininės“ ištraukos. Antrasis gamybos etapas paremtas skiedinių gamyba. Tai – homeopatijos išskirtinumas. Gamyboje dažniausiai naudojami dešimtkartiniai ir šimtakartiniai praskiedimai. Dešimt kartų praskiesti skiediniai žymimi D raide, o šimtą kartų praskiestas skiedinys – C raide. D skiediniuose yra 1 dalis veikliosios medžiagos ir 9 dalys skiediklio, o C skiediniuose yra 1 dalis veikliosios medžiagos ir 99 dalys skiediklio, tuo tarpu 3C reikštų santykį 1:1000000. Skiedinių gamyba kitaip vadinama potencijavimu, kurį sudaro 2 etapai – iš pradžių skiedžiama, paskui kratoma ir maišoma (šis veiksmas vadinamas dinamizacija). Taigi homeopatinių vaistų gamyba sudaryta iš ruošinių gamybos ir potencijavimo, kurį sudaro praskiedimas ir dinamizacija. Dinamizacija padeda veikliosios medžiagos dalelėms tolygiai pasiskirstyti skiediklyje, kad būtų pasiekiama maksimali homeopatinio vaisto terapinė nauda. Siūloma specialiais judesiais kratyti ir maišyti vaistinio preparato masę nuo 10 iki 100 kartų, kad veiklioji medžiaga tikrai gerai pasiskirstytų tablečių mišinyje, tepalo masėje ar tirpale. Tarkime, tablečių masę gali tekti maišyti ir 80 kartų, kai tirpale veiklioji medžiaga galėtų tinkamai pasiskirstyti maždaug per 20 supurtymų. Tai tik keletas pavyzdžių – viskas priklauso nuo gaminamų vaistų rūšies, gamintojo įgūdžių ir t.t. Šiandien gamybą vaistinėse išstumia pramoninė gamyba, vis dėlto homeopatiniai preparatai vis dar gaminami ir gamybinėse vaistinėse.
Ar homeopatija veikia? Vienareikšmio atsakymo nėra. Ji gali padėti sveikstant nuo nesunkių ligų, nes kiekviename susirgime svarbus ir asmens tikėjimas bei nusiteikimas. Spręsti Jums.
Paruošė vaistininkė Rūtelė Foktienė