Ar žinojote, kad nuo astmos kasdien visame pasaulyje miršta daugiau nei 1000 žmonių? Dauguma jų nesulaukia tinkamo gydymo arba serga sunkia astmos forma, o kai kuriems astma net nebūna diagnozuota. Dėl kokių priežasčių išsivysto astma? Kaip ji vystosi? Kas svarbaus nuveikta sunkios astmos gydyme?
Dėl kokių priežasčių išsivysto astma?
Tiksli astmos išsivystymo priežastis nėra žinoma iki šiol. Tačiau keliamos prielaidos, kad itin svarbus paveldimumas – pastebima, kad genetinis polinkis sirgti šia liga gali būti gana svarbus faktorius.
Vis dėlto labai daug nulemia ir paciento įpročiai bei su juo susiję veiksniai. Vertėtų paminėti, kad nutukę pacientai astma serga dažniau. Be to, nemažai įtakos gali turėti persirgtos infekcijos ar mitybos įpročiai. Astma susijusi su alergine sensibilizacija, o kartais – net ir su gastroezofaginiu refliuksu, nes nuolat aukštyn kylantis rūgštus skrandžio turinys, be abejonės, dirgina ir kvėpavimo takus.
Galimas astmos išsivystymas siejamas ir su įvairiais aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, oro tarša, žiedadulkių poveikiu, įvairiais įkvepiamaisiais alergenais, pavyzdžiui, pelėsiais ar gyvūnų epidermiu. Pasirodo, kad astmos atsiradimą gali nulemti net ir klimatas. Šiandien manoma, kad astma gali būti susijusi ir su kitais veiksniais, pavyzdžiui, įvairių cheminių medžiagų poveikiu, stresu, žmoguje gyvenančių mikroorganizmų visuma ar net tam tikrais susidariusiais metabolitais. Tai gana mįslinga liga, apie kurią mokslas sužino vis daugiau.
Kaip vystosi astma?
Astmos patogenezė – labai sudėtingas procesas. Anksčiau astmos vystymasis buvo aprašomas vienaip, šiandien apie jį žinoma jau daugiau. Supratimas apie šią ligą nuolat keičiasi, tačiau pulmonologai iki šiol tvirtina, kad žmonija apie šią ligą vis dar žino per mažai.
Žinoma tiek, kad astmos vystymasis susijęs su lėtiniu kvėpavimo takų uždegimu, kuriam būdingas pasikartojamumas. Ištirta, kad šis lėtinis uždegimas kyla ir dėl įgimtos, ir dėl įgytos imuninės sistemos veiksnių. Liga susijusi su imuniniu uždegimu, kuriame dalyvauja pačios įvairiausios ląstelės. Vertėtų paminėti makrofagus, eozinofilus, limfocitus, putliąsias ląsteles, neutrofilus ir kt. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes ligos patogenezėje labai svarbūs ir įvairūs ląstelių išskiriami mediatoriai. Šiandien imuninį uždegimą aktyvuojančių ir palaikančių mediatorių žinoma labai daug – daugiau nei 100.
Teigiama, kad dėl lėtinio uždegimo atsiranda struktūrinių bronchų pokyčių. Iš pradžių šie sienelių pokyčiai formuojasi stambesniuose bronchuose, kurių skersmuo didesnis, todėl simptomai nebūna tokie ryškūs. Vėliau struktūriniai pokyčiai pradeda vystytis ir smulkiuosiuose bronchuose. Tačiau tai dar ne viskas – kvėpavimo takuose vyksta ir kiti pokyčiai, pavyzdžiui, padaugėja gleives išskiriančių ląstelių ir didėja bronchų reaktyvumas, kinta lygiųjų raumenų savybės. Negana to, pradeda vystytis kintanti bronchų obstrukcija, edema ir kiti nepalankūs pokyčiai, nulemiantys pasikartojančius astmos simptomus. Patys ryškiausi astmos simptomai yra dusulys, krūtinės sunkumas, veržimas ir švokštimas bei kosulys.
Kaip klasifikuojama astma?
Pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą astma skirstoma į keturias pagrindines grupes: dominuojančią alerginę astmą, nealerginę astmą, mišrią astmą ir nepatikslintos kilmės astmą. Pagal ligos sunkumą ji skirstoma į tris grupes: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią astmą. Gydytojams labai svarbi klasifikacija pagal astmos kontrolę – išskiriama kontroliuojama, iš dalies kontroliuojama ir nekontroliuojama astma. Ir čia labai svarbu atskirti sunkią astmą nuo nekontroliuojamos astmos, nes tai nėra tas pats. Sunki astma gali būti skirstoma į 5 pagrindines grupes: sunkią eozinofilinę astmą, sunkią astmą su nuolatine bronchų obstrukcija, sunkią neutrofilinę astmą, sunkią alerginę astmą ir vėlyvąją nealerginę astmą. Žinoma, mokslinėje literatūroje randama ir kitų astmos klasifikacijų.
Kuo gali padėti biologinė terapija?
Jau yra sukurtas vaistas, skirtas suaugusiųjų, paauglių ir 6 metų ar vyresnių vaikų sunkios atsparios eozinofilinės astmos papildomam gydymui. Gydymas juo taikomas ir Lietuvoje – šiuo metu vaistas kompensuojamas tiems, kuriems patvirtinta sunki ir gydymui atspari eozinofilinė astma. Žinoma, prieš tai atliekami išsamūs tyrimai ir visais įmanomais būdais įsitikinama, kad pacientui galėtų būti naudinga būtent biologinė terapija.
Biologinei terapijai vartojamas vaistinis preparatas yra humanizuotas monokloninis antikūnas (IgG1, kappa), kuriam būdingas didelis afinitetas ir specifiškumas konkrečiam žmogaus interleukinui – interleukinui 5 arba IL-5. Būtent 5-IL yra pagrindinis citokinas, nulemiantis eozinofilais vadinamų baltųjų kraujo ląstelių augimą, aktyvavimą ir gyvavimą. Monokloniniai antikūnai slopina IL-5 aktyvumą, neleisdami šiam interleukinui prisijungti prie tam tikrų eozinofilų receptorių vietų. Tokiu būdu slopinamas IL-5 signalizavimas, mažinama eozinofilų gamyba bei gyvavimas. Taigi tai inovatyvus ir klinikiniais tyrimais įrodytas gydymo metodas, padedantis kontroliuoti sunkią eozinofilinę astmą. Tikimasi, kad jis padės suvaldyti daugiau sunkios astmos atvejų ir išsaugoti daugiau gyvybių.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė
