Gana dažnai klaidingai manoma, kad homeopatija yra išskirtinai gydymas žolelėmis arba kad homeopatiniai vaistai gaminami tik iš vaistažolių. Vis dėlto homeopatija ir fitoterapija – ne tas pats. Homeopatinių vaistų šaltiniai yra patys įvairiausi, o štai gydymas augaliniais preparatais, kai naudojamos didesnės veikliųjų medžiagų koncentracijos, vadinama fitoterapija. Kuo skiriasi šie gydymo metodai ir ką apie juos reikėtų žinoti kiekvienam, kuris domisi natūraliais gydymo keliais?
Natūraliais gydymo metodais domimasi vis dažniau
Nors kurį laiką žmonija didesnį dėmesį skyrė cheminiams (sintetiniams) preparatams, vis svarbesnes pozicijas įgauna ir natūralūs gydymo metodai. Čia mes turime keletą pasirinkimų – homeopatiją, kuri remiasi senoviniu terminu „panašus gydo panašų“ ir fitoterapiją, dar vadinamą augalų terapija, kuri remiasi gydymu vaistažolėmis. Šie metodai lengvesniais atvejais gali padėti įveikti negalavimus. Sunkesniais atvejais jie gali pasitarnauti kaip papildomas gydymo metodas, papildantis sudėtingesnį kelią į sveikimą.
Homeopatijos principas – mažos vaisto dozės ir natūralių organizmo apsauginių galių sužadinimas
Homeopatija yra gana senas gydymo metodas, kuris remiasi filosofija, kad „panašus gydo panašų“. Prieš kelis šimtmečius homeopatijos pradininku laikomas S. Hanemanas pastebėjo, kad didesnės tam tikrų medžiagų dozės sukelia tam tikrus simptomus, kurie panašūs į tuo metu paplitusių ligų simptomus. Jis manė, kad vaistą praskiedus daug kartų, organizmas į jį sureaguos kaip į stimuliantą ir paskatins natūralią kovą prieš ligos sukėlėją.
Šiam alternatyviam gydymo metodui būdinga tai, kad naudojamos itin mažos vaistų dozės. Homeopatinių vaistų gamybos metu preparatai skiedžiami šimtus, o kartais ir tūkstančius kartų. Gydymo metodo skeptikai sako, kad nėra jokios vilties, kad homeopatiniuose vaistuose iš viso liktų aktyviųjų medžiagų molekulių. Vis dėlto homeopatijos šalininkai jiems atkerta, kad vanduo turi atmintį ir kad skiedimas kaip tik labai svarbus, nes tai yra gamybos dalis. Taigi homeopatiniuose preparatuose esantį veikliųjų medžiagų kiekį būtų sunku nustatyti bet kokiais įprastais kiekybinės analinės metodais. Nors homeopatijos gamybos metodai ir tam tikros receptūros yra įtrauktos į Europos farmakopėją ar kitus reglamentuojančius dokumentus, kai kurios pasaulio šalys abejoja homeopatijos veiksmingumu.
Homeopatinių preparatų gamyboje naudojamos įvairios kilmės (ne tik augalinės) žaliavos. Gali būti naudojamos ir augalinės, ir gyvūninės, ir mineralinės medžiagos. Tai gali būti įvairių augalų ekstraktai, gyvūnų sekretai ar nuodai, aukso, sidabro junginiai, įvairios gamtinės druskos. Homeopatiniams preparatams taikoma supaprastintą vaistų registracijos procedūra.
Augaliniuose vaistiniuose preparatuose – daug didesnės veikliųjų medžiagų koncentracijos
Augaliniai vaistiniai preparatai nuo homeopatinių vaistų pirmiausiai skiriasi tuo, kad juose veikliųjų medžiagų kiekis yra griežtai reglamentuojamas ir jis yra kur kas didesnis ir „apčiuopiamas“. Šios veikliosios, terapinį efektą kur kas greičiau suteikiančios medžiagos gali būti aptinkamos kokybinės bei kiekybinės analizės metodais. Fitoterapinių vaistų gamyboje naudojamos tik augalinės kilmės žaliavos ir juos paruošiamos pačiais įvairiausiais būdais – gaminamos vandeninės ar spiritinės ištraukos, ekstraktai, distiliatai, o iš jų gali būti pagamintos pačios įvairiausios farmacinės formos. Augaliniai vaistai gali būti registruojami kaip tradiciniai vaistai, tačiau yra daug augalinių vaistų, kurie savo registracijos forma prilyginami įprastiems vaistams. Tokiems vaistams taip pat atliekami klinikiniai tyrimai ir taikoma įprasta registracijos procedūra.
Augalinių vaistų poveikio tikimasi greičiau. Fitoterapijos šalininkai teigia, kad kai kuriais atvejais augaliniai preparatai net pranašesni už sintetinius vaistus. Teigiama, kad jie gali ne tik gydyti simptomus, bet veikti ir pačią ligos priežastį. Jie gali padėti stiprinti imunitetą, teigiamai veikti endokrininę sistemą ir medžiagų apykaitą bei kraujotaką. Be to, manoma, kad augalinių vaistų sukeliamų nepageidaujamų poveikių tikimybė daug mažesnė. Vis dėlto bet kokie vaistai turi būti vartojami atsakingai, nes neteisingai vartojami vaistai tikrai gali padaryti žalos. Augaliniai ir homeopatiniai vaistai – ne išimtis.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė