Stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Jei jis trunka trumpą laiką ir per daug nevargina, tuomet jis net gali suteikti naudos. Pavyzdys – stresas dėl vieno darbo pokalbio. Toks trumpalaikis stresas imobilizuoja organizmą, padeda jam geriau pasiruošti galimai pavojingoms ar nerimą keliančioms situacijoms. Būtent dėl streso Jūs galite pasirodyti geriau, nei patys tikėjotės ir gauti svajonių darbą.
Jei stresas ilgalaikis, tuomet jis labai kenkia organizmui, nes išsekina gyvybines funkcijas. Dėl ilgalaikio streso gali atsirasti širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ar net onkologinių ligų. Taigi kaip išvengti streso darbe ir studijose?
1. Išmokite pasakyti „ne“. Pirmiausia žinokite savo galimybes – jei prisiimsite per daug darbų, tuomet ne tik kažko neatliksite, bet ir patirsite labai daug nervinės įtampos. Tad žinokite savo atsakomybes ir jei matote, kad nebespėjate, tuomet išdrįskite mandagiai atsisakyti.
2. Išmokite planuoti savo laiką. Laiko planavimas padeda išvengti bereikalingo nerimo ir pojūčio, tarsi nieko nespėtumėte. Įpraskite planuoti savo darbus ir poilsį – taip, tikėtina, padarysite daugiau ir tuo pačiu patirsite mažiau nervinės įtampos. Pirmiausiai atlikite sudėtingiausius darbus (pavyzdžiui, rytą skirkite daug susikaupimo reikalaujantiems skaičiavimams ar rašto darbams), o popietė tegul lieka mechaniniam darbui. Jei pradėsite nuo lengviausių darbų, o sudėtingiausius ir svarbiausius pasiliksite vėlesniam laikui – labai rizikuosite savo psichologine būkle. Taip galite ne tik nespėti to atlikti, bet ir patirti didelį stresą dėl nuolatinio galvojimo apie tas užduotis.
3. Pirmenybę teikite sveikatai. Kažin ar pavyks kokybiškai dirbti ir mokytis, jei jausitės visiškai išsekę ir visą dieną nerasite laiko net pavalgyti. Neužmirškite laikytis sveikos gyvensenos principų – maitinkitės ne tik subalansuotai, bet ir reguliariai. Taip pat labai svarbi reguliari fizinė veikla – ji padeda ne tik stiprinti organizmą, bet ir „nusikratyti“ streso atnešamą žalą. Tik visų svarbiausių maistinių medžiagų gavęs ir pailsėjęs organizmas gali lengviau atlaikyti nervinės įtampos naštą arba netgi visiškai atsispirti stresui.
4. Pakeiskite savo požiūrį. Daug nervinės įtampos patiriame visai be reikalo, t.y. jaudindamiesi dėl to, ko pakeisti negalime. Taigi belieka keisti savo požiūrį ir pasistengti be reikalo neišgyventi dėl to, kas nuo mūsų tiesiog nepriklauso.
5. Paieškokite tikrųjų streso šaknų. Pasvarstykite, kokios situacijos ar nutikimai Jums kelia didžiausią nervinę įtampą? Ar įmanoma jų išvengti? Ar įmanoma kažką pakeisti? Ar įmanoma tai ignoruoti? Jei to padaryti nepavyks patiems, tuomet galite pasikalbėti su psichoterapeutu. Jis gali padėti surasti tokį priežastinį ryšį, apie kurį patys niekada nepagalvotumėte.
6. Venkite arba atsisakykite stimuliantų. Jei paskutiniu metu patiriate daug streso, tai venkite tokių medžiagų, kurios gali dar labiau pabloginti situaciją. Sumažinkite kofeino kiekį, o jei vartojate alkoholį ir rūkote, tai žinokite, kad šios medžiagos ne mažina nervinę įtampą, o ilgainiui dar labiau ją padidina. Jeigu streso hormonus įsivaizduotume kaip smėlio laikrodį, tai šios medžiagos tik pagreitina smėlio tekėjimą žemyn ir galiausiai juntamas tik dar didesnis stresas.
7. Ieškokite malonių ir atpalaiduojančių veiklų. Stresą mažina pasivaikščiojimas gryname ore, bendravimas su mylimais žmonėmis, mėgstami užsiėmimai. Tikriausiai turite kokių nors hobių – galbūt bėgdami per darbus ir mokslus visai juos užmiršote? Tai gali būti bet kas – kryžiažodžių sprendimas, siuvinėjimas kryželiu, žvejyba, joga, piešimas, kaladėlių dėliojimas. Jei tik veiklos metu pavyksta nukreipti mintis ir atsipalaiduoti, tuomet – tai kaip tik Jums.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė