Dažnai sakoma, kad esame tai, ką valgome. Ir tai tikrai tiesa – mūsų organizmas kasdien iš suvalgyto maisto gauna baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, biologiškai aktyvių medžiagų ir kt.
Kad organizmas sugebėtų iš suvalgomo maisto pasisavinti reikalingas medžiagas, turi vykti virškinimo procesas, o virškinimo proceso metu veikia fermentai. Nors dauguma žino, kad valgyti sveikai, subalansuotai ir reguliariai – labai svarbu, tačiau vis tiek daug kam trūksta svarbiausių maistinių medžiagų ir dėl to atsiranda pačių įvairiausių sveikatos sutrikimų.
Kaip virškinimo sistema susijusi su nervų sistema? Ką daryti, kad virškinimas būtų sklandus?
Sklandus virškinimas lemia bendrąją organizmo sveikatą
Virškinimo procesas – labai sudėtingas, tačiau gyvybiškai svarbus fiziologinis veiksmas. Jo metu organizmas įsisavina svarbias maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus. Tai padaryti padeda virškinimo fermentai – baltyminiai katalizatoriai, kurie biochemines reakcijas pagreitina tūkstančius kartų. Be jų tokie procesai tiesiog negalėtų vykti ir organizmas tiesiog neišgyventų.
Dėl virškinimo sutrikimų ir virškinimo fermentų trūkumo organizmui pritrūksta ne tik svarbiausių maistinių medžiagų (aminorūgščių, riebalų rūgščių, paprastųjų angliavandenių- svarbių energetinių bei statybinių medžiagų), bet ir vitaminų bei mineralų. Dėl to kenčia įvairios organų sistemos, o tarp jų – ir nervų sistema. Pasirodo, kad stokojant tam tikrų maistinių medžiagų ir kenčiant nuo ilgalaikių virškinimo sutrikimų galima susirgti net ir depresija. Taigi stokojant virškinimo fermentų gali sutrikti net laimės hormonu vadinamo serotonino gamyba. Tokiu atveju žmogus gali jausti lėtinius raumenų, sąnarių ir sausgyslių skausmus, kentėti nuo nemigos, nerimo bei dirgliosios žarnos sindromo. Pakliūnama tarsi į užburtą ratą, kai virškinimo sutrikimai skatina nerimo pasireiškimą, o nerimas skatina dar ryškesnių virškinimo bėdų susiformavimą.
Viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus patiriamų virškinimo sutrikimų priežasčių – lėtinis stresas
Pasirodo, kad lėtinis stresas gali kenkti ne tik žmogaus emocinei, bet ir fizinei jo sveikatai. Dažnai ilgalaikis stresas savo „juodą darbą“ įkūnija būtent per įvairius virškinimo sutrikimus.
Smegenų ryšys su virškinimo sistema – labai glaudus. Ūminis stresas gali sukelti įvairius nemalonius pojučius, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, pūtimą ir raižymą. Lėtinio streso žala nuolat „sumuojasi“, todėl poveikis virškinimo sistemai taip pat yra ilgalaikis – ilgainiui pradeda „streikuoti“ žarnyno judesiai, atsiranda virškinimo fermentų trūkumas, gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansas, skrandžio rūgšties išskyrimo sutrikimų ir t.t. Žmogus gali jausti nuolatinį sunkumą skrandyje, nevirškinimo pojūtį, ankstyvą sotumo jausmą pavalgius ir šleikštulį. Gali pasireikšti lėtinis vidurių užkietėjimas ar, priešingai, viduriavimas.
Negana to, virškinimo sistemos veikla labai susijusi su imunine sistema ir senėjimo procesais. Sakoma, kad virškinimo sutrikimų turintys asmenys greičiau sensta ir dažniau serga įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad maždaug du trečdalius imuninės sistemos funkcionavimo gali nulemti žarnyne gyvenanti mikroflora, todėl būtina tinkamai ja pasirūpinti. Maiste turi būti pakankamai gerosioms bakterijoms svarbių substratų, pavyzdžiui, rauginto ir fermentuoto maisto, tirpiųjų skaidulų ir t.t.
Tam tikri požymiai praneša apie ilgalaikius virškinimo sutrikimus
Apie virškinimo sutrikimus praneša ne tik pilvo skausmas, sunkumas skrandyje, pilvo raižymas ir pūtimas, nevirškinimo pojūtis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas ir nemalonus skonis burnoje. Ilgą laiką stokojant svarbiausių maistinių medžiagų gali atsirasti svorio kritimas, lėtinis nuovargis, galvos skausmas, nervingumas, dirglumas, plaukų slinkimas, nerimas, depresija, nuotaikų kaitos, mokymosi ir dėmesio koncentracijos sutrikimai, nemiga ir kt. Organizmas pradeda stokoti svarbiausių vitaminų ir mineralų, o dėl to atsiranda avitaminozėms ar hipovitaminozėms būdingų simptomų.
Jei pasireiškia tik trumpalaikiai virškinimo sutrikimai, atsirandantys persivalgius ar pajutus stipresnį stresą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju svarbios prevencijos priemonės – sveika ir subalansuota mityba, darbo ir poilsio režimas, streso vengimas. Persivalgius skubiąją pagalba galėtų tapti virškinimo fermentai, kurių reikėtų turėti kiekvienų namų vaistinėlėje. Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Mezym dozės priklauso nuo virškinimo sutrikimų laipsnio, optimali dozė nustatoma individualiai. Jeigu kitaip nenurodyta, valgant išgeriamos 2-4 plėvele dengtos tabletės. Plėvele dengtos tabletės nuryjamos nekramtant ir užsigeriant dideliu skysčio kiekiu. Ilgalaikio gydymo atveju vartojimo trukmę nustato gydytojas. Vartojimo trukmę vaikams taip pat nustato gydytojas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Jei virškinimo sutrikimai kamuoja ilgiau nei 2 savaites, tuomet geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
