Galvos plaukuotoji dalis – dažniausiai pažeidžiama kūno dalis, sergant žvyneline, labai dažnai pirmieji ligos bėrimai atsiranda galvoje. Galvos plaukuotąją dalį žvynelinė pažeidžia 50–80 proc. ja sergančiųjų; apie penktadaliui kartu pažeidžiama veido oda [1]. Net 50 proc. ligonių pirmieji bėrimo elementai atsiranda galvos plaukuotoje dalyje.
Klinika ir etiologija
Dažniausia papulių ir plokštelių lokalizacija yra kaktos ir pakaušio ribose, už ausų. Kartu su plaukuotąja dalimi 25,6 proc. pacientų pažeidžiama kakta, ir 22,3 proc. – veidas [2]. Skalpo žvynelinė gali pasireikšti sergant bet kuria žvynelinės forma: plokšteline, pustuline, inversine ir kt. Jeigu lygioje odoje nėra būdingų ligai bėrimų, kartais sunku diferencijuoti nuo seborėjinio dermatito. Tiek kliniškai, tiek histologiškai randama ir žvynelinei, ir seborėjiniam dermatitui būdingų požymių. Šiuo atveju pažeidimas
apibūdinamas terminais sebopsoriasis ar seborrhiasis [3]. Apie 73 proc. ligonių vargina niežėjimas [4]. Įvairių tyrimų duomenimis, svarbus trigeris yra Malassezia furfur mielių grybelis. Jis yra sveikos odos saprofitas, tačiau įrodyta, kad ligos paūmėjimo metu ženkliai padidėja kolonijų kiekis. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikslinga epizodiškai skirti gydymą nuo grybelio [5].
Gydymas
Skalpo oda sudaro tik 4–5 proc. viso kūno paviršiaus ploto, tačiau jos gydymas sudėtingesnis nei kitų kūno sričių. Tam įtakos turi atitinkami veiksniai. Bėrimai labiausiai matomoje kūno vietoje ligoniams sukelia socialines-psichologines problemas: neigiamai veikia pasitikėjimą savimi, blogina gyvenimo kokybę, kyla bendravimo sunkumų. Dėl kosmetinių tikslų siekiama sukurti preparatus, kurių pagrindai neriebaluotų plaukų, nekeistų spalvos, nedirgintų odos. Šiomis savybėmis pasižymi geliai, losjonai, šampūnai. Skalpo odos gydymą sunkina anatominiai-morfologiniai ypatumai (didelis riebalinių liaukų ir plaukų folikulų kiekis), kurie turi įtakos farmakokinetinėms vietinio poveikio preparatų savybėms [3].
Medicininių publikacijų apie galvos plaukuotosios dalies gydymą, pagrįstą aukščiausių A1 ir A2 klinikinių įrodymų klasių tyrimais, yra nedaug. Visų skalpo žvynelinei skiriamų gydyti vaistų veiksmingumas ir saugumas netenkina A1 ir A2 klinikinių įrodymų klasių kriterijų. Tik vietinio poveikio gliukokortikoidų ir vitamino D analogų veiksmingumas ir saugumas yra pagrįstas A1 ir A2 klinikinių įrodymų klasių tyrimais [3]. Nėra atlikta klinikinių tyrimų, vertinančių poveikį izoliuotai skalpo žvynelinei, gydant tradiciniais (metotreksatu, ciklosporinu, acitretinu) sisteminiais ar biologiniais vaistais. Klinikinė patirtis rodo, kad, gydant tradiciniais sisteminiais ar biologiniais preparatais, atsakas panašus kaip ir kitų žvynelinės lokalizacijų. Fototerapija (UVB, UVA) galima, bet praktiškai sunkiai įmanoma, todėl netaikoma. Vietiniam žvynelinės gydymui dažniausiai skiriami 5 farmakologinių klasių preparatai: keratolitikai, deguto preparatai, ditranolis (antralinas), vitamino D3 analogai ir vietinio poveikio gliukokortikoidai [3].
Keratolitikai
Klasikinis keratolitikas yra salicilo rūgštis, kuri veikia stipriai keratolitiškai (šalina storus žvynų sluoksnius), gerina kitų vietinių medžiagų prasiskverbimą ir silpnai slopina uždegimą. Dažniausiai salicilo rūgštis skiriama gydymo pradžioje, siekiant pašalinti žvynus ir pleiskanas. Vartojami 3–5 proc. koncentracijos preparatai aliejaus ar tepalo pagrindu. Tepant didelius odos plotus, galimi sisteminiai salicilizmo reiškiniai (inkstų pažeidimai, klausos sutrikimas). Dėl galimų sisteminių šalutinių poveikių labai atsargiai skiriama vaikams (>6 m. amžiaus) [6]. Negalima derinti su vitamino D3 analogais, nes neutralizuoja jų poveikį. Kiti skiriami keratolitikai yra urea (10–40 proc.), glikolio rūgštis, rezorcinas. Keratolitikų gali būti sudėtinių preparatų sudėtyje.
Dervos preparatai
Dervos preparatai neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimų. Dervos preparatų veikimo mechanizmas neaiškus, todėl jų vartojimas pagrįstas empiriniu patyrimu [7]. Turi niežėjimą slopinantį poveikį. Dėl kosmetinių trūkumų dažniausiai ši medžiaga įeina į šampūnų sudėtį.
Ditranolis (antralinas)
Ditranolis pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, veikimo mechanizmas neaiškus. Pagrindinis šalutinis poveikis yra iritacija. Problemas sukelia kosmetiniai trūkumai, tačiau yra sukurti aliejaus ir maudymosi emulsijos pagrindu preparatai [8].
Vitamino D3 analogai
Vitamino D3 analogams priklauso kalcipatriolis, kalcitriolis ir takalcitolis. Jie slopina epidermio proliferaciją, normalizuoja keratinizaciją ir slopina uždegimą [9]. Veiksmingumas ir saugumas patvirtintas A1 ir A2 įrodymų klasių klinikiniais tyrimais. Šios grupės preparatai nesukelia tachifilaksijos ir atrofijos, todėl galimas ilgalaikis gydymas [10]. Galima derinti su kitais preparatais, tačiau nevartojami su salicilo rūgšties preparatais. Pagrindinis šalutinis poveikis yra iritacija.
Vietinio poveikio gliukokortikoidai
Galvos plaukuotosios dalies žvynelinei gydyti dažniausiai vartojami hormoniniai išoriniai gliukokortikoidų tepalo, losjono ar gelio pavidalo preparatai. Su vietinio poveikio gliukokortikoidais atlikta daugiausia aukščiausių A1 ir A2 klinikinių įrodymų klasių tyrimų. Taikomos įvairios sudėtinio gydymo su keratolitikais (salicilo rūgštimi, urea), deguto preparatais, D3 vitamino derivatais ar UVA, UVB fototerapija metodikos [3, 11]. Išorinių gliukokortikoidų vartojimą riboja vietiniai šalutiniai poveikiai: odos atrofija, strijos, telangiektazijos, steroidiniai spuogai, be to, nutraukus gydymą, bėrimai po keleto dienų atsinaujina.
Kalcipotriolio ir betametazono dipropionato gelis
Siekiant veiksmingiau gydyti galvos plaukuotosios dalies žvynelinę ir išvengti šalutinių poveikių, sukurti sudėtiniai preparatai. Vienas iš naujausių sudėtinių vaistų, efektyviai gydančių galvos plaukuotosios dalies žvynelinę yra kalcipotriolio ir betametazono dipropionato gelis. Šio gelio privalumas yra tas, kad skiriamas ir lygiajai odai gydyti. Tai labai efektyvus, saugus ir patogus vartoti preparatas. Gydymo efektas labai dažnai pastebimas praėjus vos savaitei nuo gydymo pradžios. Šio vaisto efektyvumas ir saugumas buvo tirtas keliuose ilgalaikio gydymo (1 metų) ir trumpalaikiuose (8 savaičių) tyrimuose, kurie patvirtino šį preparatą esant saugų. Vartojusiesiems iki 1 m. pasireiškė labai mažai gliukokortikoidų sukeliamų šalutinių poveikių (niežėjimas, peršėjimas, deginimas, odos sausumas), odos atrofijos nesukėlė nė vienam pacientui [12, 13]. Efektyviausias gydymas paūmėjimo fazėje yra gliukokortikoidais arba kalcipotriolio ir betametazono geliu 1 k./d. (3 savaites) [14]. Remisijos palaikymui tinkamiausi yra vitamino D3 analogai arba kalcipotriolio ir betametazono gelis. Paskutiniaisiais metais atliktų didelės imties dvigubai slaptų placebu kontroliuojamųjų tyrimų rezultatai įrodė, kad, pasiekus efektą, ilgalaikis palaikomasis gydymas kalcipotriolio ir betametazono geliu 2–3 k/sav. Yra saugus ir efektyvus [15]. Sudėtinis gydymas yra efektyvesnis nei monoterapija. Sudėtinis kalcipotriolio ir betametazono dipropionato gelis yra veiksmingiausias pirmaeilis preparatas galvos plaukuotosios dalies žvynelinei gydyti.
Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas”