Sergančiųjų odos vėžiu ir melanoma skaičius didėja 2 ar net 3 kartus. Tai siejama su visuomenės senėjimu, žmonių elgsena ir įpročiais būti saulėje, genetine predispozicija. Prognozuojama, kad, nepaisant gydytojų gebėjimo anksti diagnozuoti ir atpažinti vėžines ir ikivėžines odos ligas, ateityje sergamumas dar labiau didės. 2017 metų Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje gyveno 9 929 žmonės, sergantys odos navikais, iš kurių melanomos atvejų buvo 1 851.
Anksti diagnozavus vėžį, galima išsaugoti paciento gyvybę. Net ir pradinių stadijų melanoma, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma, yra išgydoma. Nors šiandien liga dažniau nustatoma anksti, tačiau bene kas trečias ligonis serga išplitusia melanoma. Ne taip seniai šie ligoniai neturėjo jokių vilčių pasveikti. Šiandien padėtis keičiasi – metastazavusia melanoma sergantys pacientai gali būti sėkmingai gydomi.
Apie gydymo inovacijas, pažangius vaistus ir jų skyrimo galimybes, gydymo rezultatus kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru gydytoja onkologe chemoterapeute Janina Strimaitiene.
Kaip melanoma buvo gydoma anksčiau, kol nebuvo atrasti ir nustatyti specifiniai BRAF geno pokyčiai? Kokie tuomet buvo gydymo rezultatai?
Melanomos gydymas, kaip ir kitų lokalizacijų vėžio gydymas, priklauso nuo daugelio veiksnių. Gydymo taktikos pasirinkimą tiek anksčiau, tiek dabar lemia naviko parametrai, išplitimas, žmogaus organizmo būklė, gretutinės ligos ir kt. Kalbant apie melanomą, tinkamiausias gydymas yra operacija. Vėliau gali būti paskirta chemoterapija, taikinių terapija, radioterapija ar imunoterapija. Po operacijos gali būti paskirtas adjuvantinis gydymas, kurio tikslas yra sunaikinti galimai likusias pavienes vėžines ląsteles.
Anksčiau didelės rizikos grupės pacientai, kuriems buvo nustatyta III ligos stadija, galėjo būti gydomi adjuvantine imunoterapija – didelėmis interferono alfa arba interferono alfa 2 B dozėmis. Šis gydymas buvo rekomenduojamas tik geros funkcinės būklės pacientams ir tik specializuotose onkologijos klinikose, nes preparatai buvo gana toksiški. Skirdami interferono preparatus, siekėme pailginti ligos remisijos trukmę. Tačiau nei imunoterapijos, nei chemoterapijos rezultatai netenkino nei pacientų, nei gydytojų.
Ne taip seniai pagrindinis metastazavusios melanomos gydymas buvo chemoterapija. Tačiau ir ji buvo nelabai veiksminga. Chemoterapijos preparatų pasirinkimas buvo nedidelis, jie sukeldavo ryškius nepageidaujamus reiškinius, kurie labai pablogindavo ir taip prastą pacientų gyvenimo kokybę.
Koks šiandien melanomos gydymas yra inovatyvus? Ar jis prieinamas Lietuvoje? Ar šiandien genetinis naviko ištyrimas atliekamas visiems?
Mokslininkai nuolat ieškojo ir tebeieško kuo veiksmingesnių ir saugesnių būdų, metodų, vaistų, kurie padėtų pažaboti onkologines ligas. Melanoma visada buvo jų domėjimosi akiratyje. Tyrėjai gilinosi į ligos patogenezę, ieškojo melanomos ląstelių paslapčių – ir jiems pavyko atrasti svarbią ligos patogenetinę grandį. Nustatyta, kad melanomos ląstelė pasižymi specifiniais genetiniais pokyčiais, buvo atrastos kritinės melanomos geno – BRAF – mutacijos. Šis proveržis padėjo sukurti efektyvią taikinių arba biologinę terapiją. Atradimas itin svarbus įvertinus tai, kad bene pusė sergančiųjų turi šį pakitusį geną.
Įrodyta, kad 50 proc. visų melanomos atvejų nustatoma BRAF geno pakitimų. Todėl BRAF geno mutacijos tyrimas melanoma sergantiems pacientams tapo standartine praktika. Nacionaliniame vėžio institute vykdoma melanomos stebėsenos programa, o BRAF geno mutacijos tiriamos praktiškai visiems šia liga sergantiems pacientams.
Taigi šiandien melanomos diagnostika ir gydymas pasikeitė iš pagrindų. Naujos žinios apie ligą leido sukurti inovatyvius vaistus, kurie gerokai pailgina pacientų išgyvenimą, ir, kas labai svarbu, nepablogindami jo gyvenimo kokybės.
Pacientų, kuriems diagnozuojama melanoma, skaičius didėja. Keičiasi gydymo standartai, vykdomos stebėsenos programos. Ar spėjame su šios ligos gydymo pokyčiais? Daug kalbama apie ankstyvos ligos nustatymo svarbą. Ar yra gerų žinių pacientams, sergantiems vėlyva ligos stadija? Ar jiems prieinamas šiuolaikiškas ir inovatyvus gydymas?
Šiuo metu metastazavusios melanomos gydymo standartas, kai yra nustatyta BRAF geno mutacija, yra taikinių terapija. Išplitusi melanoma gali būti gydoma kelių šios terapijos vaistų deriniais. Anksčiau buvo kompensuojamas 1 iš 2 taikinių terapijos vaistų, būtinų melanomai gydyti esant BRAF geno mutacijai. Dabar kompensuojami abu medikamentai. Taigi šiandien pirmosios eilės gydymas sergant progresavusia melanoma, kai yra nustatyta BRAF geno mutacija, yra visiškai kompensuojamas.
Deja, bet melanoma neretai labai agresyvi, tad po kurio laiko ir taikinių terapija tampa neveiksminga, liga progresuoja. Tokiu atveju skiriamas antrosios eilės metastazavusios melanomos gydymas – imunoterapija. Šis gydymas gali būti paskirtas visiems melanoma sergantiems pacientams, neatsižvelgiant į tai, nustatyta jiems BRAF geno mutacija, ar ne.
Džiugu, kad tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija jau prieinamos mūsų pacientams. Taikinių terapijos ir imunoterapijos efektyvumas ir atėjimas į kasdienę praktiką išplitusiai melanomai gydyti yra vienas sėkmingiausių pastarųjų metų pasiekimų. Atskirtų preparatų atsakas į gydymą siekia 30–40 proc., vidutinis pacientų išgyvenamumas sudaro 2 ir daugiau metų. Iš tiesų ligoniams, sergantiems progresavusia melanoma, kai liga dažnai yra agresyvi, laiku gauti pažangų gydymą yra gyvybiškai svarbu.
Svarbiausias tiek gydytojų, tiek ligonių siekis, kad po gydymo liga neatsinaujintų, nemetastazuotų. Ar sergantiems III stadija liga, kol ji dar nėra išplitusi, pacientams po operacijos reikalingas adjuvantinis gydymas, kad būtų sunaikintos užsilikusias vėžinės ląstelės? Ar toks gydymas prieinamas Lietuvoje?
Pacientams, sergantiems III stadijos melanoma, kurių rizika, kad liga atsinaujins, yra didelė, tikslingas pooperacinis gydymas. Deja, šiandien šis gydymas kol kas nekompensuojamas. Tačiau pacientai visada turi galimybę būti gydomi, dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose. Europos komisija yra patvirtinusi taikinių terapijos derinį adjuvantiniam gydymui BRAF V600 mutacijos melanomai.
Nacionaliniame vėžio institute yra inicijuotas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvauja III stadijos melanoma sergantys pacientai, kuriems jau yra išoperuotas buvęs melanomos recidyvas ir kuriems jau skiriama adjuvantinė terapija.
Literatūros duomenimis, tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija pailgina išgyvenamumą, sumažina laiką iki ligos progresavimo. Mūsų klinikoje yra pacientų, kuriems taikinių terapija tęsiama ne vienus metus, ir kol kas jiems liga neprogresuoja.
Su kokiomis problemomis susiduria melanoma sergantys ligoniai Lietuvoje? Kokie jūsų praktiniai pastebėjimai?
Šiandien padėtis iš tiesų pagerėjo, nes mūsų pacientai yra gydomi taip pat kaip ir kitose Europos šalyse. Tiesa, šiandien mūsų ligoniams dar neprieinamas adjuvantinis gydymas, kuris labai reikalingas sergantiesiems III stadijos melanoma. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje yra patvirtinti kai kurie taikinių terapijos preparatai, kurių skiriama siekiant išvengti ankstyvų recidyvų pacientams. Lietuvoje to nėra – mūsų pacientai kol kas šį gydymą gali gauti tik dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose.
Dar viena problema – kai kurių ne odos, o, pavyzdžiui, gleivinių, akių junginės melanoma sergantiems pacientams nėra kompensuojami taikinių terapijos preparatai. Sergančiųjų gleivinių melanoma, akių junginės melanoma yra nedaug, tačiau ir šie ligoniai norėtų būti gydomi pažangiai, kaip ir sergantieji odos melanoma.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
