Alergija garstyčioms

Sergamumas alerginėmis ligomis, tarp jų ir alergija maistui, pasaulyje didėja. Nustatyta daugybė maisto alergenų, bet tik kai kurie jų apibūdinami kaip vieni pagrindinių, dažniausiai sukeliančių alergines reakcijas [1]. Vadovaujantis nuo 2014 metų gruodžio 13 dienos įsigaliojusio 2011 metais spalio 25 dienos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…> nuostatomis, ženklinant fasuotus maisto produktus,visas alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas ir produktus ar pagalbines perdirbimo medžiagas, ar medžiagas, sukeliančias alergijas ar netoleravimą, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu, būtina nurodyti sudedamųjų medžiagų sąraše, aiškiai pateikiant alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimą [2]. Be to, yra pareiga pateikti informaciją ir apie nefasuotų maisto produktų, įskaitant viešojo maitinimo įmonių tiekiamų maisto produktų (patiekalų), sudėtyje esančias alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas arba produktus [2]. Teisės akte išskiriama 14 grupių alergiją ar netoleravimą sukeliančių medžiagų arba produktų. Garstyčios ir jų produktai priklauso vienai šių grupių.

Apie garstyčias

Garstyčios yra vienas seniausių prieskonių, kuris buvo žinomas Kinijoje jau prieš 3000 metų. Jos, kaip prieskoniniai ir vaistiniai augalai, buvo naudojamos Graikijoje ir Romoje, o vėliau, išmokus išgauti aliejų, pradėtos auginti ir kaip aliejiniai augalai. Graikijos ir Romos gyventojai manė, kad maltos garstyčios ne tik pagerina patiekalų skonį, bet ir pagelbsti virškinimui, net nuskaidrina protą [3]. Antikos laikais buvo pradėta ruošti ir skystąsias garstyčias. Amžiams bėgant, garstyčių receptai tobulėjo, tačiau paruošimo technologija mažai keitėsi – sumaltos garstyčių sėklos maišomos su vandeniu, vynuogių sultimis ar vynu, actu, gardinamos cukrumi, druska, tada brinkinamos, pertrinamos, brandinamos ir išpilstomos į indus. Dabar garstyčios ir iš jų pagaminti padažai, aliejus yra nepakeičiama daugelio pasaulio valstybių nacionalinių patiekalų sudėtinė dalis. Garstyčių padažo skonis ir aštrumas priklauso nuo jų rūšies, auginimo sąlygų ir kitų sudedamųjų dalių. Garstyčios gardinamos, aromatizuojamos ir dažomos naudojant įvairius priedus (laurų lapus, pipirus, česnakus, žalumynines prieskonines daržoves, kt.), garstyčių dedama konservuojant daržoves, jomis skaninami marinatai, jos yra salotų užpilų ir majonezų sudėtinė dalis. Be to, nuo seno liaudies medicinoje naudojamos garstyčių sėklos ir iš jų gautas eterinis aliejus, trauklapiai [4].

Garstyčių rūšys

Garstyčios priklauso Bastutinių šeimai (Brassicaceae), kuri turi daugiau kaip 3 200 rūšių ir 375 genčių [5]. Geriausiai žinomos yra 3 garstyčių rūšys:

• baltosios garstyčios (Brassica alba; sin. Brassica hirta, Sinapis alba), dar vadinamos geltonosiomis arba angliškosiomis garstyčiomis. Lietuvoje baltosios garstyčios yra žinomos ir seniai auginamos. Jos vienmečiai žoliniai augalai, kurių stiebas status, 20–50 (100) cm aukščio, šakotas, plikas arba apaugęs šiurkščiais plaukeliais [6]. Lapai stambiais dantytais kraštais. Žiedai šviesiai geltoni. Žiedynas – skėtiška, žydėjimo metu pailgėjanti kekė. Vaisius – plona, plaukuota ankštara, kurioje būna apvalios, aliejingos sėklos. Kaip prieskonis naudojamos sėklos, kurios iš visų garstyčių rūšių yra pačios stambiausios, šviesiai geltonos arba šiaudų spalvos, aštraus skonio. Sėklose yra 30 proc. baltymų, 29 proc. aliejaus, 16 proc. angliavandenių ir kitų medžiagų [5]. Šios rūšies garstyčios yra bekvapės, todėl, ruošiant valgomąsias garstyčias, jos aromatizuojamos pridedant priedų ar prieskonių. Baltosios garstyčios yra paplitusios Azijoje, Graikijoje, Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje;
• juodosios garstyčios (Brassica nigra; sin. Sinapis nigra, Brassica sinapioides), dar vadinamos tikrosiomis arba prancūziškosiomis garstyčiomis. Juodosios garstyčios išoriškai yra panašios į baltąsias, tik smulkesnės. Sunokusios sėklos yra geltonai rudos arba netgi juodos spalvos. Sėklose yra 26 proc. baltymų, 32 proc. aliejaus, 12 proc. angliavandenių ir kitų medžiagų [5]. Šios rūšies garstyčios yra aromatingesnės, o skoniu ir aromatu primena krienus. Juodosios garstyčios, maišomos atitinkamomis proporcijomis su baltosiomis, suteikia valgomosioms garstyčioms būdingą skonį ir aromatą [3]. Juodosios garstyčios auginamos Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Anglijoje;
• rudosios garstyčios (Brassica juncea; sin. Br. integrifolia), dar vadinamos rytietiškomis, indiškomis ir kt. Rudųjų garstyčių sėklos skoniu panašios į juodąsias garstyčias, yra pailgos ir raudonai rudos arba tamsiai rudos spalvos. Sėklose yra 23 proc. baltymų, 36 proc. aliejaus, 18 proc. angliavandenių ir kitų medžiagų [5]. Jos naudojamos gaminant majonezą, įvairius padažus ir užpilus. Iš rudųjų garstyčių yra spaudžiamas puikios kokybės aliejus, naudojamas kaip priedas įvairiems patiekalams. Rudosios garstyčios auginamos Kanadoje, Rusijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Alergijos garstyčioms paplitimas ir klinikiniai požymiai

Alergija garstyčioms – padidėjęs imuninis organizmo atsakas į garstyčias. Garstyčios sukelia nuo IgE priklausomas alergines reakcijas. Alergija garstyčioms aprašyta gana neseniai. Panconesi su bendraautoriais 1980 metais aprašė pirmąjį anafilaksijos atvejį, kurį sukėlė garstyčios iš suvalgytos picos [7].

Pastaraisiais metais alergiškų garstyčioms žmonių Europoje daugėja, todėl tai tampa svarbia sveikatos problema. Alergija garstyčioms sudaro 1,1 proc. iš maisto alergijų tarp vaikų ir apie 6–7 proc. tarp visų maisto alergijų [5]. Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo šalies valgymo įpročių, žmonių gyvenimo būdo [8]. Alergija garstyčioms dažna Prancūzijoje, kuri yra pagrindinė garstyčių gamintoja ir vartotoja Europoje [7]. Garstyčios yra ketvirtas pagal dažnį maisto alergiją sukeliantis alergenas Prancūzijoje po pieno, kiaušinių ir žemės riešutų [5].

Alerginės reakcijos į maistą, nepriklausomai nuo jų mechanizmo, gali lemti įvairius klinikinius požymius odoje, virškinimo trakte, kvėpavimo organuose, rečiau – kituose organuose [9]. Garstyčios gali sukelti maisto alergijos simptomus tiek kūdikiams, tiek suaugusiems žmonėms. Alerginės reakcijos į garstyčias gali būti įvairios: nuo lengvų (pvz., niežulio, dilgėlinio bėrimo) iki sunkių, gyvybei pavojingų reakcijų (pvz., anafilaksijos) [7, 10, 11]. Rekomenduojama pacientus, kuriems nustatyta idiopatinė anafilaksija, tirti dėl galimos alergijos garstyčioms [5, 12]. Garstyčios gali sukelti ir kontaktinį dermatitą [13].

Garstyčių alergenai

Alergologijoje molekulinė diagnostika svarbi pirminiam įsijautrinimui ir kryžminėms reakcijoms į panašią baltymo struktūrą atskirti, alerginių reakcijų rizikai įvertinti.

Yra nustatyti 4 pagrindiniai baltųjų garstyčių (S. alba) alergenai: Sin a 1 – 2S albuminas, 14 kDa, Sin a 2 – 11S globulinas, 51 kDa, Sin a 3 – nespecifinis riebalų pernešimo baltymas, 12 kDa ir Sin a 4 – profilinas, 13–14 kDa [5, 7, 14, 15]. Pagrindinis rudųjų garstyčių (B. juncea) alergenas – Bra j 1 [5, 7, 14]. Duomenys apie garstyčių alergenus pateikti 1 lentelėje [5].

1 lentelė. Garstyčių alergenai

Sin a 1 priklauso 2S albuminų saugojimo / kaupimo baltymams. 2S albuminai – grupė sėklų saugojimo / kaupimo baltymų, kurie yra svarbūs daugeliui svarbiausių augalų funkcijų. Sin a 1 (iš S. alba), Bra j 1 (iš B. juncea), Ric c1 (iš Ricinus communis), Ber e1 (iš braziliškųjų riešutų) ir Sesi 1 (iš Sesamum indicum) yra svarbiausi identifikuoti alergenai, klasifikuojami kaip 2S albuminai [5]. Nustatyta, kad Sin a 1 yra stipriausias ir diagnostikai svarbiausias baltųjų garstyčių sėklų alergenas [5, 7, 14]. Sin a 2 – tai antras svarbus alergenas, priklausantis 11S globulinų šeimai, naudojamas kaip simptomų sunkumo numatymo žymuo [5]. Kiti du alergenai, Sin a 3 ir Sin a 4, priklauso skirtingoms panalergenų šeimoms: Sin a 3 priklauso nespecifinei riebalų pernešimo baltymų šeimai, o Sin a 4 – augalų profilinų šeimai. Bra j 1 priklauso 2S albuminų šeimai ir yra labai susijęs su Sin a 1. Žmonės, alergiški baltosioms garstyčioms, taip pat yra jautrūs ir rudosioms [5]. Dauguma garstyčių alergenų yra karščiui ir virškinimui atsparūs, susiję su sunkiomis sisteminėmis reakcijomis [7]. Kryžminės reakcijos tarp garstyčių ir kitų Brassicaceae šeimos atstovų retos [5]. Manoma, kad alergija garstyčioms yra susijusi su alergija kiečiams (garstyčių ir kiečių alergijos sindromas) [7].

Apibendrinimas

Garstyčios – daugelio fasuotų ir nefasuotų maisto produktų slapta sudėtinė dalis, galinti sukelti gyvybei grėsmingas alergines reakcijas. Specifinio alergijos garstyčioms gydymo nėra, todėl vienintelė išeitis garstyčioms alergiškiems žmonėms yra apriboti dietą, vengti garstyčių ir jų turinčių produktų.

Gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Miglė Kuprienė
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centras

Literatūra

1. Burks W, Tang M, Sicherer S, et al. ICON: Food allergy. J Allergy Clin Immunol 2012.

2. Informacijos apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas. Prieiga per internetą: http://www.vmvt.lt.

3. Žėkaitė V. Garstyčių auginimas. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2007/12/garstyciu-auginimas/.

4. Bakšytė I, Balevičius K, ir kt. Vaistiniai augalai. Vilnius: „Mintis“, 1973;101-103.

5. Sharma A, Verma AK, Gupta RK, et al. A Comprehensive Review on Mustard-Induced Allergy and Implications for Human Health. Clinic Rev Allerg Immunol. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1007/s12016-017-8651-2.

6. Kaunienė V, Kaunas E. Vaistingieji augalai. Kaunas: „Varpas“, 1991;124-125.

7. Rance F, Dutau G. Food allergies, 2008;179-183.

8. Lack G. Food allergy, N Engl J Med 2008;359:1252.

9. Rudzevičienė O. Vaikų alergija maistui. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015;14.

10. Kanny G, Fremont S, Talhouarne G, et al. Anaphylaxis to mustard as a masked allergen in „chicken dips”. Ann Allergy 1995;75(4):340-2.

11. Vidal C, Diaz C, Saez A, Rodriguez M, Iglesias A. Anaphylaxis to mustard. Postgrad Med J 1991;67(786):404.

12. Stricker WE, Anorve-Lopez E, Reed CE. Food skin testing in patients with idiopathic anaphylaxis. J Allergy Clin Immunol 1986;77(3):516-9.

13. Dannaker CJ, White IR. Cutaneous allergy to mustard in a salad maker. Contact Dermatitis 1987;16:212-4.

14. www.allergen.org.