Baigiantis metams, įprasta juos vertinti, apžvelgti svarbiausius įvykius. Tai paprašėme padaryti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vedėjo, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro, Įrodymais pagrįstos medicinos draugijos vadovo prof. Virginijaus Šapokos.
Kaip vertinate besibaigiančius 2015 metus? Kokius svarbesnius medicinos bendruomenei akcentus išskirtumėte kaip dėstytojas, gydytojas praktikas?
Mano nuomone, 2015-ieji buvo eiliniai darbo metai, kurie neišsiskyrė kokiomis nors ypatingomis naujovėmis ar netikėtais sprendimais Lietuvos medicinos sistemoje. Daugelį metų iš eilės kalbama, kad reikia gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, kreipti daugiau dėmesio į profilaktiką, mažinti eiles ir pagreitinti patekimą pas gydytoją, ir t. t. Taigi reikalavimai medikams nuolat keliami, nuolat girdime, kad reikia darbą aktyvinti, gerinti, mažinti eiles pas gydytojus, kt. Iš tiesų, tai labai teisingas požiūris, tačiau visada, norint optimizuoti darbą ar pagerinti jo kokybę, į tai reikia ir investuoti, paruošti permainoms gydytojus, taip pat pagerinti sveikatos priežiūros vadybą. Todėl sprendžiant šiuos aktualius klausimus reikėtų pagalvoti ir apie jų įgyvendinimo principus, apie papildomus išteklius, pagalbinius ar specializuotus kabinetus, jų veiklą, aprūpinimą įranga ir t. t. Daugelį metų stebėdamas šį procesą nemanau, kad kas nors esminio įvyks ir kitais metais.
Kaip universiteto dėstytojas matau kitą problemą – jauni gydytojai, rezidentai neretai yra nusivylę savo būsima perspektyva. O daryti kokius nors aktyvius, juo labiau ir suderintus su visa mūsų bendruomene veiksmus, kad tą perspektyvą būtų galima pakeisti, ne visi ryžtasi, todėl dalis jaunų gydytojų (neretai labai perspektyvių) išvažiuoja.
Lietuvoje (bet ne didžiuosiuose miestuose) gydytojų trūksta, ir tai galėtų tapti gera paskata likti dirbti gimtinėje. Viena vertus, perspektyva pasilikti dirbti Lietuvoje yra. Kita vertus, ši motyvacija nėra stipri. Ir tai lemia ne vien materialinis atlygis, bet ir moralinė samprata, ir visuomenės požiūris į gydytojus, į medicinos sistemą bendrai, kuris nėra aukštinantis gydytojo darbą, profesijos prestižiškumą. Visa tai skatina susimąstyti – gydytojų trūksta, tačiau jie nėra tinkamai vertinami. Poslinkių, kurie gerintų gydytojų perspektyvą tiek materialine, tiek moraline prasme, irgi kol kas nematyti.
Užtat pažangios technologijos skinasi kelią, atsiranda daug vaistų, kurie iš tiesų yra modernūs, efektyvūs. Gydytojui svarbu žinoti ir mokėti naudotis naujovėmis, o kiekvienam ligoniui rūpi, kad gydytojas būtų kompetentingas, sugebėtų suteikti tinkamą ir racionalią pagalbą. Todėl šiais metais organizavome naują iniciatyvą – Gydyk atsakingai. Šio judėjimo tikslas – suformuoti globalų požiūrį į paciento sveikatą, skatinti visus gydytojus vadovautis įrodymais pagrįstos medicinos metodikomis. Norime paskatinti visuomenę ir medikus geranoriškam, objektyviam dialogui. Sieksime į viešumą kelti geruosius visos mūsų medicinos bendruomenės darbus. Metas išsklaidyti nepasitikėjimą ir viešai deklaruoti, kad esame atsakingi, visada tokie buvome ir būsime. Klaidų, žinoma, pasitaiko visiems, bet jų skaičių galima mažinti didinant gydytojų profesionalumą, plačiau diegiant į klinikinę praktiką moksliniais įrodymais pagrįstas gydymo ir diagnostikos metodikas.
Prašome plačiau pakomentuoti judėjimo Gydyk atsakingai tikslius ir siekius.
Judėjimas Gydyk atsakingai turėtų prisidėti prie personalizuotos medicinos sklaidos Lietuvoje. Šiandien gydytojo praktikoje yra daug ir įvairių gydymo metodikų įvairioms ligoms gydyti. Vis dėlto, įvertinus paciento savybes, jo ligas, gali paaiškėti, kad jis reikalauja kitokios apimties gydymo, tyrimų, nes kiekvienas žmogus yra individualus, kaip ir jo atsakas į vaistus, jo ligos eiga. Įvaldę naujas diagnostines technologijas, galėtume parinkti ne tik optimalų, bet ir efektyvų gydymą.
Personalizuotas gydymas nėra tik individualus vaistų parinkimas ir gydymas. Jis apima ir vaisto poveikio stebėjimą, vertinimą, profilaktinių veiksnių individualizavimą. Juk šiuo metu yra galimybė ištirti žmogaus genomą, nustatyti, koks yra kiekvieno mūsų genetinis polinkis sirgti tam tikromis ligomis, koks yra individualus atsparumas vienam ar kitam vaistui. Vadinasi, žengiame į visai kitų technologijų erą, kur mūsų medicinos ateitis bus orientuota į individualų gydymą. O tas individualus gydymas paremtas ne tik gydytojo patyrimu, bet būtent paties paciento ypatumais, taip pat ir genetiniais.
Kelią skinasi naujos technologijos, kurios padės atsakyti į klausimą, verta ar ne tam tikram pacientui skirti tam tikrą vaistą. Pavyzdžiui, kardiologijoje po širdies vainikinių kraujagyslių stentavimo ar kitų intervencijų skiriama acetilsalicilo rūgšties ar kito trombocitų agregaciją mažinančio vaisto, siekiant sumažinti trombozių riziką. Ne visiems pacientams šis standartinis gydymas būna veiksmingas, todėl neretai sulaukiama komplikacijų – pakartotinių trombozių toje vietoje, kurioje buvo chirurginė intervencija. Įrodyta, kad kai kurių vaistų grupių medikamentų neveiklumas siekia 20–40 proc. Be to, vaistas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, išprovokuoti įvairių komplikacijų, galiausiai jis kainuoja, o tiesioginės naudos neturi jokios. Tokiu atveju pagelbės personalizuota medicina, kai vaisto veiksmingumas bus patikrintas konkrečiam pacientui.
Taigi netolima medicinos ateitis – personalizuotas gydymas?
Personalizuotas gydymas – labai artima net ir Lietuvos medicinos perspektyva. Pasaulyje stebimos aiškios to tendencijos. Manau, kad ateityje ištirti genomą nebus sudėtinga, ypač jeigu bus žinoma, kokių genų mutacijų reikia ieškoti sergant konkrečia liga. Be abejo, kiekvienam pacientui visų įmanomų ligų genų
mutacijų neieškosime. Personalizuota medicina nereiškia, kad kiekvienam ligoniui bus atliekami genetiniai tyrimai, nes tikrai ne kiekvienu atveju reikia ir būtina tirti ir ieškoti ligos genų lygyje. Tačiau esant tam tikroms klinikinėms situacijoms, išreikštiems lipidų sutrikimams jaunystėje, šeiminėje anamnezėje nustačius ankstyvas mirtis dėl vėžio ar aterosklerozės, šie tyrimai yra labai svarbūs. Ir dabar ži nomi įvairūs vėžio žymenys, genetinės mutacijos, kurios lemia galimas ligas ir jų gydymo atsakus. Manau, kad tokia ateitis mūsų laukia jau po kelerių metų, o šiuo metu šio proceso užuomazgos jau gerai matomos.
Taigi netolimoje ateityje kiekvienas veikiausiai turėsime vadinamąjį savo genetinį pasą, kuriame bus įrašyti mūsų genai, leisiantys įtarti būsimas ligas, suteiksiantys informacijos apie vaistų poveikį ir neveiklumą. Ateities medicina sieks blogą geną „iškirpti“ ir iš esmės pakeisti paciento ateitį, t. y. riziką susirgti viena ar kita liga, net senėjimo procesą.
O kaip dėl artimiausios ateities? Ko tikitės iš ateinančių 2016 metų? Kokie galbūt nebaigti darbai ar neįgyvendinti planai persikelia?
Kadangi dirbu ir klinikinį, ir universitetinį darbą, labai jaudina gydytojų profesinis pasirengimas, žinių atnaujinimas. Truputį gaila, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi pakankamai pinigų, kad galėtų jų skirti gydytojų kvalifikacijai kelti. Šiuo metu kalbama ir apie perkvalifikavimo galimybes – norima terapinio profilio gydytojus perkvalifikuoti į geriatrus. Gydytojų perkvalifikavimas man visada kelia abejonių. Esu įsitikinęs, kad tam tikros specialybės gydytojus reikėtų ruošti per rezidentūros programas universitete. O kvalifikacijos kėlimas būtinas, nes medicina vystosi itin sparčiai.
Šiandien padėtis tokia, kad už kvalifikacijos kėlimą turi sumokėti gydymo įstaiga, kurioje dirba medikas, arba pats medikas. Žinant gydytojo atlyginimą, tai neretai tampa problema. Todėl Įrodymais pagrįstos medicinos draugija nuolat organizuoja mokslines konferencijas, vyksta į įvairius šalies miestus, regionus. Bet vėlgi pastebiu, kad dažnai į konferencijas ateina tie patys veidai, t. y. tie žmonės, kurie yra smalsūs ir nori ką nors naujo pritaikyti savo darbe. Kiti teigia neturintys laiko, esą užsiėmę. Be abejo, užsiėmę esame visi, ir visi galime tuo skydu prisidengti ir niekuo nesidomėti. Bet juk aukštesnė kvalifikacija pakels gydytojo autoritetą tarp pacientų, pagerins gydymo rezultatus. Pagerės paties gydytojo savivertė, taip pat ir paciento požiūris į tokį novatoriškai mąstantį ir naujas technologijas valdantį gydytoją. Suprantama, kad šeimos gydytojui sudėtinga viską aprėpti ir visose srityse žengti koja kojon su naujovėmis. Tad esminis dalykas yra pasitikrinti, kurioje srityje jau atsilikta, kur yra spragų ir būtent ten atnaujinti žinias.
Ko palinkėtumėte medikų bendruomenei, žurnalo Internistas skaitytojams ateinančiais metais?
Visų pirma, norėčiau padėkoti žurnalo skaitytojams, kurie, gilindamiesi į mūsų publikacijas, praturtina save, pasisemia naujos informacijos. Be skaitytojų nebūtų nei žurnalų, nei leidėjų, nei autorių. Kiekvienas Internisto autorius stengiasi perteikti ir surinkti didžiąją dalį to, kas yra naujo Lietuvoje, Europoje ar visame pasaulyje. Šios žinios išlieka rašytiniame pavidale, o tai yra gerai, nes visada galima sugrįžti ir dar kartą pastudijuoti.
O palinkėti norėčiau būti sveikiems, taip pat laimės ir džiaugsmo ne tik visiems gydytojams, bet ir jų šeimoms ir artimiesiems. Linkėčiau, kad kiekvieno siekiamybė būtų tapti geresniais savo srities specialistais, ir kad ši siekiamybė būtų pastebėta administracijos. Kartais apima apmaudas, kai labai geri gydytojai nėra vertinami ar skatinami. Todėl visiems reikia judėti viena kryptimi – tik į priekį ir siekti, kad būtume geri pagalbininkai visuomenės sveikatinimo srityje.
Linkiu produktyvaus ir kūrybingo darbo, naujų atradimų, iššūkių ir ryžto jiems įveikti, juolab kad ateinantys metai – Raudonos ugninės beždžionės metai, o beždžionė iš prigimties yra aistringa, judri ir nenustygstanti, kaip, beje, ir mūsų gyvenimas.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
Šaltinis: „Internistas”
